I.Saldytė tuo metu bejėgė gulėjo apvirtusiame ant stogo automobilyje, tad buvo brangi kiekviena akimirka.
Privažiavus tolimųjų reisų vairuotojui V.Pšalgauskui, prie avarijos vietos tikriausiai dar nieko nebuvo, nes I.Saldytės tėvas Vilius Saldys ir kiti pirmieji liudininkai pasirodė praėjus maždaug 10–15 min. nuo susidūrimo.
Paslapčia pavogęs telefoną, V.Pšalgauskas greitai dingo iš avarijos vietos, o paskui lyg niekur nieko ėmė juo naudotis – atkūręs gamyklinius parametrus ir įsidėjęs savo SIM kortelę, prisijungė prie socialinių tinklų, elektroninio pašto, darė nuotraukas.
Draudimo eksperte dirbanti I.Saldytė prarado ne tik svarbią asmeninę informaciją, šeimos nuotraukas, bet ir telefone, SIM kortelėje buvusius klientų duomenis – jų pasų ir kitų dokumentų kopijas su asmens kodais, su jais sudarytų sutarčių kopijas, maždaug 600 telefono numerių, iš ten taip pat buvo galimybė prie draudimo sistemų.
Mergina baiminasi, kad visi šie duomenys neatsidurtų sukčių rankose.
Po avarijos penkias operacijas ištvėrusi ir 40 dienų ligoninėje prabuvusi I.Saldytė dėl telefono vagystės patyrė daug papildomo streso, turėjo jo ieškoti per policiją, o per vargus atgavusi ryšio priemonę rūpintis jos duomenų atkūrimu.
Teismo verdiktas: kaltas
Kauno apylinkės teismas pripažino kaltu Pakruojo rajone gyvenantį tolimųjų reisų vairuotoją V.Pšalgauską dėl vagystės ir skyrė jam 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigodamas vakarais ir naktimis būti namuose.
V.Pšalgauskas taip pat privalės atlyginti I.Saldytei 363 eurų dydžio turtinę ir 500 eurų neturtinę žalą.
Šis vyras anksčiau jau dukart teistas už dokumentų klastojimą ir kitą nusikaltimą, be to, buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl moters sužalojimo, tačiau baudžiamosios atsakomybės išvengė su ja susitaikęs.
Nuosprendį V.Pšalgauskas apskundė – parodymus telefono vagystės byloje keitęs vyras kratėsi kaltės. Praėjusią savaitę jo skundą nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas, savo verdiktą paskelbsiantis rugsėjo 12 dieną.
Vyras buvo nuteistas tik už telefono vagystę – jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nei už avarijos aukos palikimą be pagalbos, nei už neteisėtą elektroninių duomenų perėjimą ir įgijimą.
Telefoną grąžino sudaužytą
Dingus telefonui, I.Saldytės šeima kreipėsi į Kėdainių policiją, o vėliau – ir į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnus.
Pastarieji iš pavogto telefono identifikacijos numerio IMEI nustatė, kad juo naudojasi V.Pšalgauskas, susisiekė su juo ir pareikalavo grąžinti.
Pasisavinęs ryšio priemonę vyras atvežė ją į Kėdainių komisariatą visą sudaužytą.
Vietos telefonų meistrui Aurimui Dirsei pavyko trumpam atkurti duomenis ir išsiaiškinti, kaip juo naudojosi V.Pšalgauskas, prie kokių tinklų buvo prisijungęs.
Tačiau maždaug po dešimties minučių visa informacija dingo, telefonas nustojo veikti, o I.Saldytės savo SIM kortelės taip ir neatgavo – vagišius aiškino ją išmetęs.
Įtariama, kad V.Pšalgauskas tyčia sudaužė telefoną, kad neišaiškėtų jo nešvarūs darbai.
Pasak A.Dirsės, jei telefonas iškart po avarijos taip smarkiai būtų pažeistas, V.Pšalgauskas nebūtų galėjęs juo naudodamasis prisijungti prie socialinių tinklų, fotografuoti.
Abejingumas – šiurpinantis
I.Saldytė stebėjosi šiurpą keliančiu žmonių abejingumu – iš pradžių ją likimo valiai paliko avariją sukėlęs, greitį smarkiai viršijęs Kėdainių policininkas 25 metų L.Tamošaitis, o paskui pastarojo pavyzdžiu pasekė V.Pšalgauskas.
Telefono vagis teisme įtikinėjo ištraukęs I.Saldytę iš automobilio, bet mergina tai paneigė – ją iškėlė ugniagesiai gelbėtojai, padedami jos tėvo V.Saldžio ir greitosios pagalbos felčerės.
I.Saldytė buvo du kartus praradusi sąmonę ir abu kartus atsibudo mašinoje, bet nei ji, nei daugybė liudininkų prie mašinos V.Pšalgausko nematė.
V.Pšagauskas duodamas parodymus policijai aiškino sustojęs ir padėjęs nukentėjusiajai, o paskui nuvažiavęs tolyn, bet buvo priverstas grįžti iki avarijos vietos, nes pakeliui link Kauno sustojęs degalinėje pasigedo piniginės. Beieškodamas jos, rado apdaužytą telefoną ir jį pasiėmė.
Išaiškėjo, kad vilkiko vairuotojo nebuvo nurodytoje degalinėje, – melą atskleidė vaizdo kameros, jis nebuvo ir sugrįžęs į eismo nelaimės vietą.
Teisme vilkiko vairuotojas dėstė jau kitaip: taip, negrįžau, pasiėmiau sudaužytą telefoną, gulintį už 50–100 metrų nuo avarijos vietos, ir nuvažiavau, o kodėl parodymai skiriasi, neaiškinsiu. V.Pšalgauskas neva manė, kad telefonas niekam nepriklauso.
Trys gėdingos bylos
Kraupi eismo nelaimė įvyko praėjusių metų birželio 13 dieną Dotnuvos miestelyje, bet teisminiai procesai dar nėra pasibaigę.
Kad priartėtų prie teisingumo, merginai ir jos šeimos teko pereiti kryžiaus kelius.
Šiuo metu vis dar vyksta L.Tamošaičio teismas, kuris gyvenvietėje vairuodamas apynaujį nuosavą „Audi“ greitį viršijo beveik pustrečio karto ir lėkdamas maždaug 115 kilometrų per valandą rėžėsi į priekyje važiuojančią I.Saldytę.
Teisiamųjų suole atsidūrė tik L.Tamošaitis, nors iš avarijos vietos, kurioje buvo sąmonę praradusi mergina, pasistengė kuo greičiau dingti ir kartu su juo važiavusi Kėdainių patrulė 23 metų Kristina Boguševičiūtė.
Įtariama, kad L.Tamošaitis eismo nelaimę sukėlė girtas – apie jo neblaivumą paliudijo kiti Kėdainių policininkai, su kuriais jis bendravo tą patį vakarą atvykęs į komisariatą.
L.Tamošaitis ir K.Boguševičiūtė buvo atleisti iš darbo, kaip ir jo dangstymu įtarti Kėdainių policijos pareigūnai Rūta Stankutė bei Donatas Šimkus.
Avariją forminusi tuometė policijos tyrėja R.Stankutė yra teisiama dėl piktnaudžiavimo, iškėlus atskirą bylą. Atskiros ir L.Tamošaičio bei V.Pšalgausko bylos.
Penkias kojų operacijas iškentusi ir dar kita tiek jų laukianti I.Saldytė priversta dalyvauti net keliuose teismo procesuose, gilintis į bylas, kovoti su kaltę neigiančiais oponentais.
