Nuosprendyje konstatuota, kad jie visi jie siekė bendro tikslo – nuslėpti aukštas pareigas ėjusios valdininkės girtumą, kad ji nebūtų traukiama administracinėn ir drausminėn atsakomybėn.
Pirmieji skundus pateikė gydytojas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė, po jų sekė analogiški D.Gineikaitės, dabar jau buvusio Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gedimino Abeciūno ir KKL direktoriaus pavaduotojo Kastyčio Grigonio žingsniai.
Kaltinamieji siekia išteisinimo, jų skundai Kauno apygardos teisme skundai bus svarstomi rudenį.
D.Gineikaitei piktnaudžiavimo ir kurstymo piktnaudžiauti byloje skirta 20 713 eurų bauda, G.Abeciūnui – 13 tūkst. 181 euro bauda, K.Grigoniui -11 298 eurų bauda, gydytojui Artūrui Šulniui – 6402 eurų, slaugytojai Salomėjai Skersienei – 3766 eurų dydžio baudos.
Šiuo nuosprendžiu D.Gineikaitei uždrausta trejus metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose. G.Abeciūnas negalės vadovauti gydymo įstaigoms trejus, o K.Grigonis – dvejus metus.
Tai buvo istorinis verdiktas prieš pažinčių sistemą – pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Stankevičiaus, pasinaudojant ryšiais, telefonine teise, buvo mėginama sutvarkyti neskaidrius reikalus.
Bylos tyrimas ir jos svarstymas teisme užtruko. Dar 2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune avariją sukėlusi ir į alkoholio matuoklį 1,66 promilės įpūtusi girta valdininkė mėgino užglaistyti skandalingą istoriją ir ieškodama pagalbos, karštligiškai skambino daugybei savo pažįstamų, įtakingiems veikėjams.
Ilga skambučių virtinė
Nacionalinės žemės tarnybos vadovės apdaužyto automobilio vairuotojas Adomas S. tvirtino, jog po avarijos ji lakstė su telefonu, prašė pašnekovų padėti.
D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas. Išmetė į šiukšlių dėžę Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė.
Mėginys su promilėmis aptiktas prie S.Skersienės namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, esą jokių neteisėtų nurodymų jie nedavę. Savo kaltę neigė ir D.Gineikaitė.
D.Gineikaitę įklampino jos telefoninių pokalbių įrašai – teisėsaugos pareigūnos pareigūnai jų legaliai klausėsi, įtariant aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Įklimpo dar giliau
Valdininkė girta prie vairo sėdo po sostinės restorane vykusio kalėdinio NŽT atstovų vakarėlio, vykusio 2015 metų gruodžio 18-osios vakarą.
Išaiškėjus, kad D.Gineikaitė vairavo girta, jai grėsė atleidimas iš darbo. Todėl valdininkė itin vengė viešumo.
Norėdama užglaistyti skandalą, NŽT vadovė skambino tokiems įtakingiems žmonėms, kaip buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius ir tuometis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, kuris yra įtariamas buvusio Liberalų Sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos byloje.
G.Furmanavičius tuo metu dirbo D.Gineikaitės patarėju Nacionalinėje žemės tarnyboje, o R.Kurlianskis turėjo didelę įtaką žiniasklaidoje, vadovavo televizijos kanalo LNK grupės valdybai ir vienam naujienų portalui.
D.Gineikaitė teiravosi R.Kurlianskio, ką galima padaryti, kad informacija nepatektų į viešumą, o G.Furmanavičiui pareiškė, jog „savaitgalį visa spauda turi būti sutvarkyta“.
Mėgindama išlipti sausa iš balos, valdininkė dar labiau įklimpo – neteko darbo, teisės vairuoti, o paskui užsidirbo didžiulę baudą ir teistumą piktnaudžiavimo byloje.
Paskui save D.Gineikaitė į korupcijos liūną įklampino ir visą būrį Kauno medikų.
