Kaip informuoja FNTT, tyrimo duomenimis, Kaune registruotos bendrovės, kuriai priklauso du autoservisai Partizanų ir Baltijos gatvėse, vadovas, iš remontuojamų automobilių savininkų gavęs pinigus, jų neįtraukdavo į bendrovės apskaitą, neišrašydavo klientams PVM sąskaitų faktūrų, neužpildydavo apmokėjimą patvirtinančių kasos pajamų orderių.
Tačiau FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, autoservisuose rado daugiau kaip 340 lapų juodraštinių užrašų su informacija apie atliktas remonto paslaugas, detalių pirkimą ir keitimą.
Skaičiuojama, kad per 2017 metų šešis mėnesius autoservisuose galėjo būti atlikta remonto darbų ir parduota įvairių detalių automobiliams už daugiau kaip 65 tūkst. eurų. Šios lėšos oficialioje buhalterijoje nebuvo apskaitytos – įtariama, kad jas pasisavino bendrovės direktorius.
Tyrimui dėl tūkstantinių lėšų pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų teikimo mokesčių administratoriui vadovavo ir jį organizavo Kauno apygardos prokuratūra.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad kaltinamajam už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia maksimali laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.
Pažymėtina, kad baigtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po 2017 m. spalio ir lapkričio mėnesiais bendrai FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjų ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų (VMI) atliktų septyniolikos bendrovių, teikiančių automobilių remonto paslaugas, tikslingų patikrinimų.
Po jų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Kauno, Alytaus, Druskininkų, Marijampolės automobilių remonto bendrovėse, o dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai.
Šiuo metu FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai aiškinasi Druskininkuose veikiančio autoserviso, kuriame automobilių mechanikams už darbą šeštadieniais galėjo būti mokami neoficialūs atlyginimai, veiklą. Autoserviso, kuriame dirba 10 meistrų, darbo sutartyse nurodyta penkių darbo dienų savaitė, tačiau pagal vadovo sudarytą grafiką vieną ar du kartus per mėnesį darbuotojai dirbdavo 4 valandas ir šeštadieniais.
Dirbusiems poilsio dieną meistrams buvo mokama grynaisiais pinigais, tačiau jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų darbuotojai nepasirašydavo, išmokėtas užmokestis nebuvo apskaitomas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, už jį neišskaičiuoti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.
FNTT tyrėjai tęsia ikiteisminius tyrimus dėl Alytuje ir Marijampolėje galbūt neskaidriai veikiančių autoservisų. Įtariama, kad iš automobilių savininkų gautos lėšos buvo slepiamos ir ne visos gautos pajamos įtrauktos į buhalterinę apskaitą.
Taip pat tiriamas ir galimas klientų apgaudinėjimas, kadangi automobilių remonto sąmatose buvo nurodoma viena suma, o realiai automobilį taisę asmenys sumokėdavo žymiai didesnę sumą.
