D.Gineikaitei piktnaudžiavimo ir kurstymo piktnaudžiauti byloje skirta 20 713 eurų bauda, dabar jau buvusiam Kauno klinikinės ligoninės direktoriui G.Abeciūnui - 13 tūkst. 181 euro bauda, KKL direktoriaus pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui 11 298 eurų bauda, gydytojui Artūrui Šulniui 6402 eurų, slaugytojai Salomėjai Skersienei 3766 eurų baudos.
D.Gineikaitei uždrausta trejus metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose, G.Abeciūnas negalės vadovauti gydymo įstaigoms trejus, o K.Grigonis dvejus metus. Tiesa, nuosprendis dar gali būti skundžiamas.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius savo baigiamojoje kalboje pasiūlė skirti milžiniškas baudas visiems kraujo mėginių aferos veikėjams: D.Gineikaitei – 22 tūkst. 596 eurų, G.Abeciūnui – 15 tūkst. 64 eurų baudą, K.Grigonio kišenė, prokuroro nuomone, turėtų palengvėti 13 181 euru, A.Šulniaus – 7 532 eurais, S.Skersienės – 4122 eurais.
D.Stankevičiaus įsitikinimu, pasinaudojant telefonine teise ir pažintimis valstybei buvo padaryta didžiulė žala, pakirstas pasitikėjimas institucijomis.
„Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, jog minėti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo jų užimama tarnybine padėtimi ir jiems suteiktas įgaliojimais. Jų kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais“, – pažymėjo itin plataus atgarsio bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.
Nuosprendį skelbusi teisėja Jurga Vasiliauskienė pabrėžė, jog visi kaltinamieji siekė bendro tikslo – nuslėpti D.Gineikaitės girtumą, kad ji nebūtų traukiama drausminėn ir administracinėn atsakomybėn.
„Teismas skyrė neženkliai mažesnes baudas už tas, kurių prašiau. Manau, nuosprendis teisingas, pripažinta, jog kaltinamųjų veiksmai yra pavojingi visuomenei. Šis sprendimas yra reikšmingas, galbūt jis užkirs kelią ir kitiems panašiai elgtis, kuomet neteisėti telefoniniai susitarimai įgalina atlikti nusikaltimus“, – po nuosprendžio pareiškė prokuroras D.Stankevičius.
Bylos apimtis yra didžiulė: vien nuosprendis susideda iš 110 lapų.
D.Gineikaitė išklausyti nuosprendžio neatvyko. G.Abeciūnas, A.Šulnius ir S.Skersienė neatsakė, ar skųs nepalankų verdiktą, o K.Grigonis pareiškė, jog skundą jis neabejotinai pateiks, nes esą nėra jo kaltės įrodymų.
Savo baigiamojoje kalboje, pasakytoje ankstenio posėdžio metu, D.Gineikaitė graudinosi: „Iš kur man reikėtų paimti tokią sumą?“.
Byla įeis į istoriją?
„Ši baudžiamoji byla – chrestomatinis pavyzdys, kaip pasinaudojant pažintimis, telefonine teise, tvarkomi reikalai ir reikaliukai. Lietuvoje – mažiausias pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis iš visos Europos Sąjungos, tai akcentuoja ir Europos Komisija“, – tvirtino D.Stankevičius.
Išaiškėjus aferai, ligoninės darbuotojams buvo pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu, o juos įklampinusi aukšta valdininkė D.Gineikaitė – kurstymu piktnaudžiauti.
Tyrėjų žiniomis, Kaune avariją sukėlusi ir į alkoholio matuoklį 1,66 promilės įpūtusi girta valdininkė mėgino užglaistyti skandalingą istoriją ir ieškodama pagalbos, kartšligiškai skambino daugybei savo pažįstamų, įtakingiems veikėjams.
Labai bijojo viešumo
2015 metų gruodį svetimą automobilį apdaužiusi NŽT vadovė susisiekė su buvusiu vidaus reikalų ministru Gintaru Furmanavičiumi, tuo metu ėjusiu jos patarėjo pareigas.
Pastarasis puolė padėti D.Gineikaitei, bet realiai nieko nenuveikė, todėl išvengė baudžiamosios atsakomybės.
Pasak prokuroro D.Stankevičiaus, D.Gineikaitė telefonu po avarijos prašė G.Furmanavičiaus imtis veiksmų, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
„Avarijos išvakarėse įvyko NŽT darbuotojų vakarėlis, kurio didelės dalies D.Gineikaitė neatsimena, tai patvirtina jos ir jos patarėjo G.Furmanavičiaus pokalbis“, – kalbėjo prokuroras.
Viešbutyje ji dar užsisakė eilę svaigiųjų gėrimų, o paskui girta leidosi į kelionę ir Kaune sukėlė avariją.
D.Gineikaitė prašė nekviesti policijos, siūlydama vairuotojui, į kurio mašiną trenkėsi, gerokai dosniau atsilyginti nei padaryta žala.
Kalbėdama telefonu su Lietuvos automobilių klubo prezidentu Rolandu Dovidaičiu, ji pareiškė: „Pasiūliau šimtą kartų daugiau nei padaryti nuostoliai“.
Prieš pūsdama į alkoholio matuoklį, ji pareiškė G.Furmananavičiui: „Tikrai pripūsiu“.
G.Furmanavičius pasakius „Tepk slides“, D.Gineikaitė atkirto: „Negaliu, nes jau iškviesta policija“.
Liudijo ir R.Kurlianskis Parodymus teismo procese dėl D.Gineikaitės davė ir vienas įtariamųjų buvusio Liberalų Sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos byloje, neseniai apie savo pasitraukimą iš „MG Baltic“ paskelbęs šio koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Pastarasis tuo metu turėjo didelę įtaką žiniasklaidoje, vadovavo televizijos kanalo LNK grupės valdybai ir vienam naujienų portalui.
D.Gineikaitės pažįstamo R.Kurlianskio pavardė paskutiniu metu imta linksniuoti ir Saugumo departamento raštuose apie koncerno „MG Baltic“ agresyvų kišimasį į valstybės politinius procesus.
D.Gineikaitė nedarbo dieną, šeštadienį liepė G.Furmanavičiui vykti į Nacionalinę žemės tarnybą ir surasti ant jos darbo stalo R.Kurlianskio vizitinę su jo telefonu: „Sakiau, greitai surandi vizitinę“.
D.Gineikaitė pareiškė savo pavaldiniui, kad „Savaitgalį visa spauda turi būti sutvarkyta“.
„Ką galima padaryti, kad informacija nepatektų į viešumą?“, – pašnekovė teiravosi R.Kurlianskio.
„R.Kurlianskis atsakė, jog pažiūrės, pabandys tai padaryti. Telefonu pažadas buvo duotas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo prokuroras D.Stankevičius.
Apklausti ir kiti liudytojai: tuometis susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Lietuvos automobilių klubo prezidentas Rolandas Dovidaitis, Kauno Petrašiūnų policijos nuovados viršininkas Gintautas Kvietkauskas, daugiau teisėsaugos pareigūnų.
Buvęs ministras karščiavosi
Buvęs vidaus reikalų ministras, D.Ginekaitės patarėjas G.Furmanavičus intensyviai skambino savo pažįstamų ratui ir bandė įvykdyti viršininkės nurodymus.
„Svarbu laikas“, – karščiavosi jis, kalbėdamas su Lietuvos automobilių klubo vadovu R.Dovidačiumi.
Pastarasis atsakė: „Niekas nepadės, nes visi alkotesteriai su atmimtimi“.
Dėl skandalingų faktų neviešinimo buvo kalbama ir su Susisiekimo viceministru Sauliumi Girdausku, Policijos departamento atstove spaudai Lina Nemeikaite.
„D.Gineikaitė skambino G.Furmanavičiui, kad policija netikrintų jos girtumo, prašė sugalvoti ir kitų būdų, kaip išsisukti“, – tvirtino prokuroras.
Pasak D.Stankevičiaus, NŽT vadovė sudarė sąlygas susiformuoti visuomenės nuomonei, jog naudojantis tarnybine padėtimi, telefonine teise ir ryšiais, galima išvengti atsakomybės.
Skambučių lavina medikams
2015 metų gruodžio 19 dieną po eismo įvykio D.Gineikaitė puolė karštligiškai skambinti savo įtakingų pažįstamų ratui.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovės apdaužyto automobilio vairuotojas Adomas S. tvirtino, jog po avarijos ji lakstė su telefonu, prašė pašnekovų padėti.
D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas.
Išmetė į šiukšlių dėžę
Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė.
Mėginys su promilėmis aptiktas prie jos namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, esą jokių neteisėtų nurodymų jie nedavę. Savo kaltę neigė ir D.Gineikaitė.
„Vėliau su gydytoju A.Šulniumi kalbėjome, jog padarėme klaidą“, – teisme prisiminė S.Skersienė.
Kilus skandalui, D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovo pareigų, vėliau buvo atleistas ir G.Abeciūnas.
Tiesa, pastarasis kreipėsi į teismą dėl grąžinimo į darbą, byla šiuo metu svarstoma Kauno apylinkėse teisme, posėdis įvyks kitą savaitę.
Naujos pikantiškos detalės
Baigiantis teismo procesui išaiškėjo išaiškėjo naujos detalės, atskleidžiančios, kaip D.Gineikaitė po avarijos bendravo su medikais ir kitais savo pažįstamais.
„Kaip čia dabar išsisukti, dabar jau vėlu“, – jaudinosi valdininkė, paskambinusi G.Abeciūnui.
Ligoninės direktorius jai pareiškė: „Gali atvykti, tik kraują priduoti, blemba, reikia, kad būtų ta pati grupė“.
Buvo kalbama, kad kraujo turėtų duoti kitas žmogus.
Į Kauno klinikinę ligoninę NŽT vadovė atvyko kartu su savo tėvu Vytautu Gineika.
D.Gineikaitė iš pradžių pasiūlė, kad kraują už ją duotų tėvas, o G.Abeciūnas tam pritarė. Tiesa, vėliau visgi jos vienos kraujas buvo paimtas du kartus.
Paskui D.Gineikaitė paskalbino Automobilių klubo prezidentui R.Dovidaičiui ir pasakė: „Važiuoju į ligoninę kraujo priduoti“.
Pašnekovas atsakė: „Taip, viskas gerai, ten ir reikia pasitvarkyti“.
D.Gineikaitės pokalbis su tėvu prieš antrą kraujo davimą: „Viskas tvarkoj Daivute, viskas gerai. Galvoju dar apie vieną dalyką. Rytoj dar alkotesteriu pasitikrink, jei kas ne taip, lašelinę panaudok, ji daug nuneša“.
D.Gineikaitės frazės G.Furmanavičiui po pirmo kraujo paėmimo: „Prileido vaistų man į šikną, kad nuo tualeto nenueinu, liepė gerti daug skysčių“.
Pirmą kartą paėmus jos kraują, gydytojas A.Šulnius užrašė dokumentacijoje: „Girtumo požymių nėra“.
„A.Šulnius ir slaugytoja S.Skersienė vėliau parodymus pakeitė, esą vadovybė nieko jų neteisėtai neprašė. Savo kaltės jie nepripažino, todėl atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jų negalima“, – pabrėžė prokuroras.
Prašė išteisinti
Pasak ligoninės vadovų, jie nedavė pavaldiniams jokių neteisėtų nurodymų, tik pokalbių metu buvo pabrėžta, jog D.Gineikaitė būtų ligoninėje aptarnaujama kultūringai, mandagiai ir pagal įstatymus.
Gydytojas A.Šulnius tikino, jog dėl antro mėginio paėmimo nusprendė jis pats, atitinkamus nurodymus davė ir S.Skersienei, tačiau tik tam, kad nuramintų D.Gineikaitę. Esą jis nemanė, kad S.Skersienė juos sukeis. Slaugytoja prisipažino sukeitusi kraujo mėginius, bet tai neva padarė netyčia.
Tačiau „netyčia“ prie antro, jau švaraus mėginio ji užrašė praėjusios dienos datą valandos tikslumu.
D.Gineikaitė tikino neprašiusi nieko klastoti. Esą ji negalėjusi patikėti, kad jog gali būti tokia didelė alkoholio koncentracija.
Buvusios NŽT vadovės tvirtinimu, apie kraujo mėginių sukeitimą ji sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Sakydamas baigiamąją kalbą, D.Gineikaitės advokatas Stanislovas Liutkevičius prašė ją išteisinti – esą prokuratūros kaltinimai nepagrįsti.
Tačiau teismas kaltinamųjų versijas sumanė į miltus.
