Aiškėja, jog apie galimai nesąžiningą šių verslininkų veiklą Klaipėdos pareigūnai žinojo jau keletą metų, tačiau vos pradėtą tyrimą nutraukė prokurorai.
Pasitikėjo senu bičiuliu
Ikiteisminį tyrimą dėl „Korno“ veiklos FNTT Klaipėdos valdyba buvo pradėjusi dar 2012 metais, gavusi bendrovės „Aukso centras“ skundą, kad šios bendrovės Klaipėdos filialui vadovavęs Arūnas Jončas buvo įkūręs savo bendrovę, kuri iš „Aukso centro“ nebrangiai pirko aukso gaminius, o vėliau juos jau už didesnę kainą vėl parduodavo „Aukso centro“ Klaipėdos filialui.
Galimą aferą išsiaiškino patys „Aukso centro“ vadovai. Dar 1998 metais įkurtas „Aukso centro“ Klaipėdos filialas turėjo savarankišką buhalteriją ir įvairiuose miestuose steigė savo parduotuves. Šiam filialui vadovavo A.Jončas, o direktoriaus pavaduotoja buvo jo žmona Lina Jončienė.
A.Jončas buvo senas „Aukso centro“ steigėjo ir vienintelio akcininko Romano Lapuchino pažįstamas, todėl juo buvo visiškai pasitikima. Abu verslininkai kartu vykdavo į užsienį pirkti aukso.
Iškaba viena – parduotuvė kita
R.Lapuchinas didžiuosiuose miestuose matė parduotuves su „Aukso centro“ iškaba, bet net neįtarė, kad jose galėjo būti prekiaujama bendrovės „Kornas“ produkcija. Tai verslininkas per apklausą nurodė tyrėjams.
Svetima produkcija „Aukso centro“ parduotuvėse buvo prekiaujama iki 2012 metų, kol tai išsiaiškino bendrovės direktoriumi tapęs Valdas Bardauskas.
Paaiškėjo, jog „Aukso centro“ Klaipėdos filialui priklausė vienintelė parduotuvė Kaune, kitose „Aukso centrui“ priklausančiose patalpose veikė bendrovės „Kornas“ parduotuvės.
Tai paaiškėjus, A.Jončas buvo atleistas, o 2013 metais jam buvo pateikti įtarimai dėl „Aukso centro“ Klaipėdos filialo turto iššvaistymo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Turtą išpardavė pusvelčiui
Buvo teigiama, jog bendrovei „Kornas“ jis pigiau nei savikaina pardavė ne tik „Aukso centro“ Klaipėdos filialo prekes, įrangą, bet ir automobilius.
Automobilis „Volkswagen Touareg“ buvo parduotas A.Jončo žmonai, o automobilis „Volkswagen Caddy“ – bendrovei „Kornas“.
Pats A.Jončas kaltę neigė ir tikino, jog mažesne už savikaina kaina parduodavo tik sulūžusius, apgadintus arba nebemadingus aukso gaminius. Jo teigimu, abu parduoti automobiliai buvo po avarijų, todėl jų vertė buvo smarkiai nukritusi.
Bendrovė pakeitė pavadinimą
Klaipėdos apygardos prokuratūra nusprendė, jog „Aukso centro“ Klaipėdos filialo turto pardavimas – ne nusikaltimas ir 2015 metų birželį ikiteisminį tyrimą nutraukė. „Aukso centrui“ buvo pasiūlyta žalos atlyginimo iš A.Jončo išsireikalauti civiline tvarka.
Dar iki nutraukiant ikiteisminį tyrimą „Aukso centro“ ieškinį dėl iššvaistyto turto ir prekės ženklo pasisavinimo pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas (VAT), kuris nusprendė laikinai areštuoti Jončų ir bendrovės „Kornas“ turtą.
Praėjus devynioms dienoms po tokio teismo sprendimo, bendrovė „Kornas“ išnyko.
Tuo pačiu adresu Klaipėdoje buvo įsteigta bendrovė „Tomas Gold“. Jai liko vadovauti A.Jončas, nepasikeitė net bendrovės interneto tinklapio adresas.
Įtarimų sulaukė antrą kartą
Šiais metais „Tomas Gold“ atsidūrė FNTT pareigūnų akiratyje. Pareigūnai turi įtarimų, kad bendrovė teikė neteisingus duomenis apie pajamas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o atlyginimus mokėjo vokeliuose.
Teigiama, jog šimtus tūkstančių eurų iš neapskaitytų lėšų galėjo pasisavinti bendrovės vadovas A.Jončas. Įtarimai lėšų pasisavinimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu pareikšti ne tik jam, bet ir bendrovės buhalterei.
Teismas laikinai apribojo nuosavybės teises į jiems priklausantį daugiau kaip 350 tūkst. eurų vertės turtą, o patiems įtariamiesiems skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Galėjo nuslėpti milijonus
„Tai sudėtingas ir didelės apimties ikiteisminis tyrimas, kuriame bendrovė, turėjusi platų juvelyrinių dirbinių prekybos tinklą visoje Lietuvoje, galėjo gauti milijoninių šešėlinių pajamų. Preliminariai skaičiuojama, kad slepiant pajamas į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta apie 800 tūkst. eurų mokesčių“, – teigė FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus.
FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad „Tomas Gold“, pardavusi juvelyrinius dirbinius, ne visus juos įtraukdavo į buhalterinę apskaitą.
Pareigūnų duomenimis, pirkėjams juvelyrinių papuošalų siūlyta įsigyti pigiau, jei buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Įtariama, kad šios lėšos nebuvo įtraukiamos į bendrovės oficialią apskaitą.
Pelnas augo per šventes
FNTT duomenimis, daugiau nei 30 prekybos vietų turinti bendrovė per mėnesį galėjo gauti apie 30 tūkst. eurų šešėlinių pinigų. O prieš Kalėdas, Naujuosius Metus ir Valentino dieną neapskaitytų lėšų suma pasiekdavo 100 tūkst. eurų.
Tyrimą atlikusiems FNTT pareigūnams kilo įtarimų, kad dalis neapskaitytų pajamų galėjo būti skiriama bendrovės darbuotojų atlyginimams vokeliuose. Skaičiuojama, kad beveik visos 90 juvelyrinių dirbinių pardavėjų papildomai per mėnesį dar gaudavo 100–300 eurų neoficialių priemokų.
Likusią nedeklaruotą pinigų dalį, įtariama, galėjo pasisavinti bendrovės vadovas.
Tirdami šešėlinę prekybą juvelyriniais dirbiniais, FNTT pareigūnai kartu su Klaipėdos policija atliko per 50 kratų pas bendrovės vadovus bei prekybos vietose.
Per jas rasta duomenų, patvirtinančių įtarimus apie neapskaitytas bendrovės pajamas bei pardavėjoms mokėtą neoficialų atlyginimą.
