Procesas vyksta E.Anupraičiui nedalyvaujant. Jis yra pripažintas nepakaltinamu ir gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kalėjime jis neatsidurs, nebent ateityje pagerėtų jo sveikatos būklė. Nustatyta, kad vaikinas serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Šiuo metu ligos forma išlieka gana sunki.
Antradienį teisme liudijo Utenos psichiatrijos įstaigoje dirbanti gydytoja Jolanta Didžiokienė.
Medikė papasakojo apie jaunuolio būseną ir jo bendravimą su artimaisiais, svarbias detales prieš ir po nusikaltimą.
„Jis negalėjo ir iki šiol negali suvokti savo veiksmų, vis dar yra socialiai labai pavojingas“, – medikė paaiškino, kodėl vaikinas yra psichiatrų rankose, laikomas griežto stebėjimo sąlygomis.
Kalbėdamas apie nužudymą, E.Anupraitis medikams pateikė tik nusikaltimo nuotrupas.
„Buvo tarsi filmukai galvoje, atmintyje iškilo nemalonūs kvapai, išmatų kvapas“, – pasakojo J.Didžiokienė.
Vaikinas tapo baimingas, aiškino gydytojams, kad yra nuodijamas, girdėjo vyriškis balsus, kurie draudė miegoti, sakė, jog užmigęs jis mirs.
Traumą patyrė dar vaikas?
Paskutiniame teismo posėdyje išaiškėjo svarbios E.Anupraičio gyvenimo detalės, greičiausiai turėjusios įtakos šiurpiam nusikaltimui.
Pasak iudytojų, parodymais, šeima nešventė švenčių, E.Anupraičiui nebuvo leidžiama bendrauti su draugais. Manoma, kad griežtai buvo auklėjamos ir jo jaunesnės seserys.
„Vaikinas nebendravo su aplinkiniais, buvo vienas su savimi“, – pasakojo psichiatrė J.Didžiokienė.
Jaunuolis šaltai reagavo į savo artimųjų žūtį, neatrodė prislėgtas. Nebuvo jokios emocinės reakcijos – iš vaikino dvelkė abejingumas.
Jis suprato, kad atsidurs kalėjime, bet nesigailėjo dėl savo kraupaus žingsnio.
Su medikais E.Anupraitis po nusikaltimo nebuvo atviras, kalbėjo gana mažai. Jis tvirtino paties nusikaltimo momento neprisimenantis.
Kalbama, kad jaunuolis šeimoje galėjo būti užguitas, nuo vaikystės jausdavo griežtą kontrolę.
„Egidijaus močiutė Genovaitė buvo valdinga, visi vyrai šeimoje turėjo jos klausyti. Vaikystėje ji drausdavo anūkui bendrauti su draugais – kviečiamas žaisti jis atsakydavo, jog senelė neleidžia, liepia mokytis“, – teisme prisiminė keturių šeimos narių sušaudymu įtariamo E.Anupraičio buvęs kaimynas Vygandas Lečkauskas.
Žudynes surengė namuose
Ankstesniuose posėdžiuose liudijo E.Anupraičio jauniausioji sesuo Sandra Anupraitytė, pirmoji išvydusi šiurpų vaizdą Gaižėnų kaimo (Kauno r.) sodyboje, jo buvę kaimynai, bendradarbiai, sulaikymo operacijoje dalyvavę policininkai.
Ginklą prieš artimuosius jaunuolis nukreipė šių metų kovo pabaigoje.
Kovo 25-ąją arba 26-ją šūviais į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas Gaižėnų kaimo sodyboje buvo sušaudyti kartu su E.Anupraičiu gyvenę šeimos nariai – jo 74 metų močiutė Genė Anupraitienė, 49 metų tėvas Gintaras Anupraitis, 48 metų motina Anžela Anupraitienė ir tėvo brolis 37 metų Nerijus Anupraitis.
Gyvas po šūvių serijos liko tik E.Anupraičio senelis 80-metis Gediminas Anupraitis, kuriam užpuolikas peršovė kojas.
Pensininkas vienintelis matė kraupų nusikaltimą, tačiau pareigūnams papasakoti apie jį nepajėgė – manoma, jog jis galėjo patirti stiprų psichikos sukrėtimą.
Senelis po kelių mėnesių užgeso slaugos įstaigoje, bet mirtį sukėlė ne šūviai, o liga.
Kovo 27 dieną, pirmadienį, negyvus artimuosius rado S.Anupraitytė – Kaune studijuojančią ir gyvenančią merginą kamavo negera nuojauta.
Šeimos nariams neatsakius į skambučius, ji nuvyko į Gaižėnuose esančią sodybą ir namo viduje pamatė kraupų vaizdą.
E.Anupraičio tėvai, seneliai ir dėdė buvo užklupti netikėtai – tai galėjo būti padaryta anksti ryte arba naktį. Šeimos nariai buvo rasti negyvi lovose, kai kurie bandė desperatiškai išvengti šūvių.
Buvo nusipirkęs bilietą
E.Anupraitis po nusikaltimo slapstėsi nuo policijos, nakvojo Marijampolės viešbutyje. Jis buvo sulaikytas kovo 28 dieną šio miesto autobusų stotyje, jau nusipirkęs tiesioginiu reisu bilietą į Vokietiją, iš kurios ketino pasiekti Angliją.
„Makarov“ pistoletu ginkluotas vaikinas kėlė pavojų aplinkiniams. Laimei, sulaikomas jis nesipriešino.
Visi vaikiną pažinoję žmonės stebėjosi, kaip jis galėjo įvykdyti tokį baisų nusikaltimą. Tačiau ima aiškėti, jog artimiesiems buvo kritęs į akis keistas, su sveika logika prasilenkiantis E.Anupraičio elgesys, į kurį jie, matyt, laiku neatkreipė dėmesio.
Įtarė mamą nuodijimu
Pedagogai manė, kad puikiais pažymiais mokyklą baigusio, Liverpulyje chemiją ir nanotechnologijas studijavusio E.Anupraičio laukia puiki ateitis.
Baigęs studijas Liverpulyje, 2016 metų rudenį E.Anupraitis grįžo į Lietuvą, tačiau neilgam – gimtinėje gavęs leidimą nešiotis ginklą, 2016 metų pabaigoje vėl išvyko į Angliją.
Daiktus vaikinas antrąsyk susikrovė, namuose suvalgęs mamos duotos dešros. Kai jį pradėjo pykinti, manė, jog buvo tyčia nuodijamas, todėl nusprendė skubiai išvykti.
Pirmieji psichikos ligos požymiai Anglijoje išryškėjo 2017 metų vasarį – vaikinas buvo gydomas šios šalies medicinos įstaigoje.
Būdamas Londone, E.Anupraitis pasakojo ten gyvenančiai savo viduriniajai seseriai, jog jį persekioja mafija, o paskui nieko neatsiminė, ką sakė. Jaunuoliui vaidenosi jį persekiojančių žmonių minios, rodėsi, kad jis skėčiu apdaužė mašiną.
Savo artimiesiems Londone E.Anupraitis pareiškė, jog kažkas įsilaužė į jo kompiuterį, įpylė į kokteilį nuodų.
Anglijoje E.Anupraitis išbuvo neilgai – išleistas iš Lodono ligoninės, kovo pradžioje jis jau buvo Lietuvoje, įsidarbino Kauno bendrovėje apsaugininku. Apsaugos firmos vadovams stebintis, kodėl aukštuosius mokslus sėkmingai krimtęs jaunuolis nori dirbti apsaugoje, E.Anupraitis atsakė, kad tai tik laikinas žingsnis, kol nesusiras geresnio darbo.
Britų medikai nepranešė kolegoms iš Lietuvos apie E.Anupraičio psichikos sutrikimus, todėl leidimas nešioti ginklą jam nebuvo panaikintas. Nėra sukurtos bendros sistemos, kuria naudojantis būtų galima laiku sužinoti apie ginklus turinčių asmenų psichikos ligas užsienyje.
Liga, kuria serga E.Anupraitis, gali ilgą laiką būti nepastebima, staigiai progresuoti.
E.Anupraitis buvo nustojęs lankytis pas savo seserį, ėmė ją kažkuo įtarinėti.
Vaikinas skaudžiai išgyveno vadinamąjį "Brexit" procesą - Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos. Būdamas Anglijoje 2017 metų pradžioje, jis ten nerado norimo darbo. Britams pradėjus laikytis griežtėsnės pozicijos imigrantų atžvilgiu, E.Anupraitis pajuto grėsmę dėl ateities. .
2016 metų rudenį E.Anupraičiui leidimą nešioti ginklą Lietuvos išdavusiai institucijai nekilo įtarimų, kad iš pažiūros ramaus būdo jaunuolis gali kelti pavojų. Darbovietėje jis buvo uždaras, su kitais apsaugos darbuotojais beveik nebendravo, net valgydavo atskirai nuo jų.
