Teisiamųjų 33 metų Eglės Ruzgienės ir 47 metų Ritos Jankauskienės advokatai reikalavo uždarų teismo posėdžių. Tikinta, kad priešingu atveju gali būti nusižengta privatų gyvenimą ginančioms teisės normoms.
Tokiam reikalavimui dar kartą pasipriešino trečia teisiamoji – gydytoja oftalmologė 58 metų Danutė Milkintienė. Ji pareiškė, kad teismo procesas privalo būti viešas – tai bus skaidrumo garantas.
Privilegiją atsiriboti nuo viešumo buvo pavykę išsireikalauti tokioje pačioje byloje jau nuteistai E.Ruzgienės motinai 53 metų Virginijai Račienei, nuo kurios ir pradėjo vyniotis apsimestinio aklumo skandalo kamuolys.
Šią bylą nagrinėjantis teisėjas V.Mylė nutarė reikalavimus atmesti, nes būtų pažeistas visuomenės interesas: „Juk būtent dėl pilietiškos visuomenės atsirado ši byla. Ji nėra lygintina su kita byla, nes jos yra skirtingos.“
Išgydyti jau neįmanoma
Teisme buvo apklausta Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus vedėja Danutė Merkelytė. Patyrusią gydytoją, kuri keliolika metų dirbo kartu su D.Milkintiene, nutarta apklausti kaip liudytoją.
Gydytoja oftalmologė sakė, kad per ikiteisminį tyrimą ji buvo supažindinta su vienos teisiamųjų R.Jankauskienės ligos istorija: „Viskas aprašyta labai tiksliai, viskas sutampa. Tačiau yra esminis nesutapimas – tyrimų rezultatai. Dabar atlikti tyrimai parodė, kad pažeidimai yra menki.“
Pasak D.Merkelytės, dokumentuose įrašytą negalią žmogus turintis nebegalėtų gyventi visaverčio gyvenimo – dirbti, vairuoti automobilio, nes matytų tik už pusmetrio esančius daiktus.
„Tai – lėtinės ligos, kurios neatsiranda per kelias savaites. Jos būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, o atsiradę pakitimai yra negrįžtami – jų neįmanoma išgydyti nei vaistais, nei operacijomis“, – pažymėjo liudytoja, patvirtinusi, kad negali būti jokio stebuklingo pasveikimo.
Pinigai plaukė upeliu
Ir E.Ruzgienė, ir R.Jankauskienė teisiamųjų suole atsidūrė dėl apsimestinės negalios. Sunkios regos ligos abiem socialdemokratėms buvo sotaus gyvenimo šaltinis.
Globos įstaigoje socialine darbuotoja dirbanti buvusi Šiaulių miesto tarybos narė R.Jankauskienė neįgalumo išmokas sėmė ištisą dešimtmetį – nuo 2007 metų pabaigos iki iki 2017-ųjų spalio.
Jai buvo išmokėta daugiau kaip 18,3 tūkstančio eurų. Iš pradžių šiai šiaulietei buvo nustatytas 40 proc. darbingumas, o po to jis sumenko dar labiau – iki 30 proc.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos slaugytoja dirbusi E.Ruzgienė neįgaliąja išbuvo dvejus metus. Ir operacinėje triūsusi medikė spėjo susižerti daugiau kaip 6,2 tūkstančio eurų.
Kilus skandalui dėl jos motinos V.Račienės apsimestinio aklumo, vos 30 proc. darbinga ligoninės darbuotoja pakartotinai į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) nebesikreipė, todėl jai socialinės išmokos nutrūko savaime.
Atskleidė „Lietuvos rytas“
Šiauliečių socialdemokračių trijulei kelią į negalią atvėrė gydytojos oftalmologės D.Milkintienės surašyti medicininiai dokumentai.
Juose buvo išvardintos sunkios lėtinės ligos, atlikti medicininiai tyrimai.
Tuomet šiaulietės kreipėsi į NDNT, kad gautų išmokas dėl apnikusios negalios.
Netrukus visos trys šeimos biudžetą ėmė pildyti neįgaliesiems skirtomis išmokomis.
Sukčiavimo schemą atskleidė „Lietuvos ryto“ žurnalisto tyrimas. Pirmąją sučiupti pavyko parlamentaro socialdemokrato Edvardo Žakario padėjėja dirbusią Šiaulių miesto tarybos narę V.Račienę. Ji oficialiai buvo kone visiškai akla, bet sugebėjo asmeniniu automobiliu vežioti parlamentarą pas rinkėjus.
