Prokuroro įsitikinimu, pasinaudojant telefonine teise ir pažintimis vastybei buvo padaryta didžiulė žala, pakirstas pasitikėjimas institucijomis. D.Stankevičius pasiūlė skirti penkiems kaltinamiesiems milžiniškas baudas - D.Gineikaitei skirti 22 tūkst. 596 eurų baudą, dabar jau buvusiam Kauno klinikinės ligoninės direktoriui G.Abeciūnui - 15 tūkst. 64 eurų baudą, KKL direktoriaus pavaduotojo Kastyčio Grigonio kišenė, prokuroro nuomone, turėtų palengvėti 13 181 euru, gydytojo Artūro Šulniaus - 7 532 eurais, slaugytojos Salomėjos Skersienės - 4122 eurais.
Be to, D.Gineikaitei pasiūlyta uždrausti trejiems metams dirbti valstybės tarnyboje, eiti renkamas ar skiriamas pareigas. G.Abeciūnui ir K.Grigoniui siūloma uždrausti dvejiems metams vadovauti medicinos įstaigoms.
Baigiamojoje prokuroro kalboje nuskambėjo nauji šokiruojantys faktai apie D. Gineikaitės bylą.
„Ši baudžiamoji byla – chrestomatinis pavyzdys, kaip pasinaudojant pažintimis, telefonine teise, tvarkomi reikalai ir reikaliukai. Padaryta didelė žala valstybei. Lietuvoje – mažiausias pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis visoje Europos Sąjungoje, tai akcentuoja ir Europos Komisija“, – tvirtino D.Stankevičius.
Ligoninės darbuotojai kaltinami piktnaudžiavimu, o juos įklampinusi aukšta valdininkė D.Gineikaitė – kurstymu piktnaudžiauti.
Tyrėjų žiniomis, Kaune avariją sukėlusi ir į alkoholio matuoklį 1,66 promilės įpūtusi girta valdininkė mėgino užglaistyti skandalingą istoriją ir ieškodama pagalbos, kartšligiškai skambino daugybei savo pažįstamų, įtakingiems veikėjams.
Ši istorija atskleidžia, kaip įžūliai Lietuvoje tvarkomi sukti reikalai, pasinaudojant pažintimis.
Labai bijojo viešumo
2015 metų gruodį svetimą automobilį apdaužiusi NŽT vadovė susisiekė su buvusiu vidaus reikalų ministru Gintaru Furmanavičiumi, tuo metu ėjusiu jos patarėjo pareigas. Pastarasis puolė padėti D.Gineikaitei, bet realiai nieko nenuveikė, todėl išvengė baudžiamosios atsakomybės.
Pasak prokuroro D.Stankevičiaus, D.Gineikaitė telefonu po avarijos prašė G.Furmanavičiaus imtis veiksmų, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
„Avarijos išvakarėse įvyko NŽT darbuotojų vakarėlis, kurio didelės dalies D.Gineikaitė neatsimena, tai patvirtina jos ir jos patarėjo G.Furmanavičiaus pokalbis“, – kalbėjo prokuroras.
Viešbutyje ji dar užsisakė eilę svaigiųjų gėrimų.
D.Gineikaitė prašė nekviesti policijos, siūlydama vairuotojui, į kurio mašiną trenkėsi, gerokai dosniau atsilyginti nei padaryta žala.
Kalbėdama telefonu su Lietuvos automobilių klubo prezidentu Rolandu Dovidaičiu, ji pareiškė: „Pasiūliau šimtą kartų daugiau nei padaryti nuostoliai“.
Baigiamojoje kalboje prokuroras D.Stankevičius pateikė anksčiau neskelbtų D.Gineikaitės pokalbių telefonu detalių, kuriuos teisėsauga slapta legaliai įrašinėjo, įtariant aferomis Nacionalinėje žemės tarnyboje. Taip pat legaliai klausyta ir G.Furmanavičiaus pokalbių, todėl valdininkės mėginimai išlipti sausai iš balos tapo aiškūs kaip ant delno.
Prieš pūsdama į alkoholio matuoklį, ji pareiškė G.Furmananavičiui: „Tikrai pripūsiu“.
G.Furmanavičius pasakius „Tepk slides“, D.Gineikaitė atkirto: „Negaliu, nes jau iškviesta policija“.
Liudijo ir R.Kurlianskis
Parodymus teismo procese dėl D.Gineikaitės davė ir vienas įtariamųjų buvusio Liberalų Sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos byloje, neseniai apie savo pasitraukimą iš „MG Baltic“ paskelbęs šio koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Pastarasis tuo metu turėjo didelę įtaką žiniasklaidoje, vadovavo televizijos kanalo LNK grupės valdybai ir vienam naujienų portalui.
D.Gineikaitės pažįstamo R.Kurlianskio pavardė paskutiniu metu imta linksniuoti ir Saugumo departamento raštuose apie koncerno "MG Baltic" agresyvų kišimasį į valstybės politinius procesus.
D.Gineikaitė nedarbo dieną, šeštadienį liepė G.Furmanavičiui vykti į Nacionalinę žemės tarnybą ir surasti ant jos darbo stalo R.Kurlianskio vizitinę su jo telefonu: „Sakiau, greitai surandi vizitinę“. D.Gineikaitė pareiškė savo pavaldiniui, kad "Savaitgalį visa spauda turi būti sutvarkyta".
„Ką galima padaryti, kad informacija nepatektų į viešumą?“, – pašnekovė teiravosi R.Kurlianskio.
„R.Kurlianskis atsakė, jog pažiūrės, pabandys tai padaryti. Telefonu pažadas buvo duotas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo prokuroras D.Stankevičius.
Apklausti ir kiti liudytojai: tuometis susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Lietuvos automobilių klubo prezidentas Rolandas Dovidaitis, Kauno Petrašiūnų policijos nuovados viršininkas Gintautas Kvietkauskas, daugiau teisėsaugos pareigūnų.
Buvęs ministras karščiavosi
Buvęs vidaus reikalų ministras, D.Ginekaitės patarėjas G.Furmanavičus intensyviai skambino savo pažįstamų ratui ir bandė įvykdyti viršininkės nurodymus.
„Svarbu laikas“, – karščiavosi jis, kalbėdamas su Lietuvos automobilių klubo vadovu R.Dovidačiumi.
Pastarasis atsakė: „Niekas nepadės, nes visi alkotesteriai su atmimtimi“.
Dėl skandalingų faktų neviešinimo buvo kalbama ir su Susisiekimo viceministru Sauliumi Girdausku, Policijos departamento atstove spaudai Lina Nemeikaite.
„D.Gineikaitė skambino G.Furmanavičiui, kad policija netikrintų jos girtumo, prašė sugalvoti ir kitų būdų, kaip išsisukti“, - tvirtino prokuroras.
Pasak D.Stankevičiaus, NŽT vadovė sudarė sąlygas susiformuoti visuomenės nuomonei, jog naudojantis tarnybine padėtimi, telefonine teise ir ryšiais, galima išvengti atsakomybės.
Ligoninėje – skambučių grandinė
2015 metų gruodžio 19 dieną po eismo įvykio D.Gineikaitė puolė karštligiškai skambinti savo įtakingų pažįstamų ratui.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovės apdaužyto automobilio vairuotojas Adomas S. tvirtino, jog po avarijos ji lakstė su telefonu, prašė pašnekovų padėti.
D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas.
Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė. Mėginys su promilėmis aptiktas prie jos namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti. Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, esą jokių neteisėtų nurodymų jie nedavę. Savo kaltę neigė ir D.Gineikaitė.
Tačiau pirminius A.Šulniaus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino slaugytoja S.Skersienė. Pasak slaugytojos, A.Šulnius jai papasakojo apie K.Grigonio skambutį – atvyks D.Gineikaitė, apie kurios vizitą jau žino „visa valdžia“.
D.Gineikaitei davus kraujo pirmą kartą A.Šulnius pareiškė, kad ji atvažiuos kitą rytą ir duos kraujo antrą kartą. S.Skersienė turėsianti sukeisti kraujo mėginius ir atsikratyti pirmojo mėginio, kad nebūtų nustatytas D.Gineikaitės girtumas. Slaugytojai pasakius, kad taip elgtis negalima, A.Šulnius atkirto – viskas suderinta su vadovybe.
„Vėliau su gydytoju A.Šulniumi kalbėjome, jog padarėme klaidą“, – teisme prisiminė S.Skersienė.
Kilus skandalui, D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovo pareigų, vėliau buvo atleistas ir G.Abeciūnas. Tiesa, pastarasis kreipėsi į teismą dėl grąžinimo į darbą.
Naujos pikantiškos detalės
Ketvirtadienį teisme išaiškėjo naujos detalės, atskleidžiančios, kaip D.Gineikaitė po avarijos bendravo su medikais ir kitais savo pažįstamais.
„Kaip čia dabar išsisukti, dabar jau vėlu“, – jaudinosi valdininkė, paskambinusi G.Abeciūnui.
Ligoninės direktorius jai pareiškė: „Gali atvykti, tik kraują priduoti, blemba, reikia, kad būtų ta pati grupė“.
Buvo kalbama, kad kraujo turėtų duoti kitas žmogus.
Į Kauno klinikinę ligoninę NŽT vadovė atvyko kartu su savo tėvu Vytautu Gineika.
D.Gineikaitė iš pradžių pasiūlė, kad kraują už ją duotų tėvas, o G.Abeciūnas tam pritarė.
Tiesa, vėliau visgi jos vienos kraujas buvo paimtas du kartus.
Paskui D.Gineikaitė paskalbino Automobilių klubo prezidentui R.Dovidaičiui ir pasakė: „Važiuoju į ligoninę kraujo priduoti“.
Pašnekovas atsakė: „Taip, viskas gerai, ten ir reikia pasitvarkyti“.
D.Gineikaitės pokalbis su tėvu prieš antrą kraujo davimą: „Viskas tvarkoj Daivute, viskas gerai. Galvoju dar apie vieną dalyką. Rytoj dar alkotesteriu pasitikrink, jei kas ne taip, lašelinę panaudok, ji daug nuneša“.
D.Gineikaitės frazės G.Furmanavičiui po pirmo kraujo paėmimo: „Prileido vaistų man į šikną, kad nuo tualeto nenueinu, liepė gerti daug skysčių“.
Pirmą kartą paėmus jos kraują, gydytojas A.Šulnius užrašė dokumentacijoje: „Girtumo požymių nėra“.
„A.Šulnius ir slaugytoja S.Skersienė vėliau parodymus pakeitė, esą vadovybė nieko jų neteisėtai neprašė. Savo kaltės jie nepripažino, todėl atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jų negalima“, – pabrėžė prokuroras.
Prašė išteisinti D.Gineikaitę
D.Gineikaitė, G.Abeciūnas ir K.Grigonis savo kaltę neigė.
Pasak ligoninės vadovų, jie nedavė pavaldiniams jokių neteisėtų nurodymų, tik pokalbių metu buvo pabrėžta, jog D.Gineikaitė būtų ligoninėje aptarnaujama kultūringai, mandagiai ir pagal įstatymus.
Gydytojas A.Šulnius tikino, jog dėl antro mėginio paėmimo nusprendė jis pats, atitinkamus nurodymus davė ir S.Skersienei, tačiau tik tam, kad nuramintų D.Gineikaitę. Esą jis nemanė, kad S.Skersienė juos sukeis.
Slaugytoja prisipažino sukeitusi kraujo mėginius, bet tai neva padarė netyčia. Tačiau "netyčia" prie antro, jau švaraus mėginio ji užrašė praėjusios dienos datą valandos tikslumu.
D.Gineikaitė tikino neprašiusi nieko klastoti. Esą ji negalėjusi patikėti, kad jog gali būti tokia didelė alkoholio koncentracija.
Buvusios NŽT vadovės tvirtinimu, apie kraujo mėginių sukeitimą ji sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Sakydamas baigiamąją kalbą, D.Gineikaitės advokatas Stanislovas Liutkevičius prašė ją išteisinti – esą prokuratūros kaltinimai nepagrįsti.
Prokuroras D.Stankevičius kaltinamųjų versijas sugriovė – pokalbių telefonu įrašai ir kiti įrodymai byloja jų nenaudai.
Išaiškėjo, kad D.Gineikaitė melavo, paskelbusi, jog Kauno klinikinėje ligoninėje jos girtumas buvo patikrintas alkoholio matuokliu, ir esą įsižiebė nuliukai. Tokio patikrinimo gydymo įstaigoje iš viso nebuvo.
