Laimutę Stankūnaitę, A.Ūsą ir Violetą Naruševičienę apšmeižusiai onkologei L.Plėšnienei teismas nebuvo palankus.
Šios medikės apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad už savo fantazijas medikė privalo atlyginti nukentėjusiesiems, todėl skundą atmetė ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji įpareigota atlyginti Stankūnų patirtą neturtinę žalą.
L.Plėšnienė savo skunde teigė, kad neprivalo Stankūnams atlyginti už šmeižtą, nes esą jų santykiai su Drąsiaus Kedžio nužudyta dukterimi V.Naruševičiene buvo blogi ir jų nesiejo stiprus emocinis ryšys.
Panašią gynybos versiją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme naudojo ir L.Plėšnienės gynėjai advokatas Saulius Dambrauskas ir jo sūnus Eimantas Dambrauskas. Jie teisme pareiškė, kad Stankūnai nepateikė įrodymų, jog V.Naruševičienė yra jų duktė, todėl jų ieškinys turi būti atmestas.
Be to, L.Plėšnienės gynėjai teisme nevengė ir toliau šmeižti Stankūnų. Jie bandė įrodyti, kad Stankūnai negali atstovauti V.Naruševičienės interesams, nes esą jie nebendravo su dukra ir jų nesiejo jokie jausmai.
Tokį savo įsitikinimą S.Dambrauskas grindė kelerių metų senumo V.Naruševičienės ieškiniu teismui, kuriuo ji bandė apriboti tėvų teises į jaunesnę seserį L.Stankūnaitę.
„Abu tėvai nevengia girtauti, sesuo naktimis vejama nupirkti jiems alkoholio, tėvai ją muša“, – skundą, kuris netgi nebuvo priimtas teisme, citavo L.Plėšnienės advokatas.
S.Stankūno teigimu, V.Naruševičienė skundą teismui dėl esą nežmoniškų L.Stankūnaitės gyvenimo sąlygų namuose įteikė tuomet, kai jų dukra susipažino su D.Kedžiu ir veržėsi su juo gyventi.
Vėliau L.Stankūnaitė tėvams prisipažino, kad surašytą skundą joms davė D.Kedys, o jos su seserimi jį pasirašė net neperskaičiusios.
Paprašyta D.Kedžio šį skundą parašė jo sesuo Neringa Venckienė, dabar Čikagos kalėjime laukianti, ar teismas išsiųs ją į Lietuvą.
L.Plėšnienė šiame procese neišdrįso pažiūrėti Stankūnams į akis.
Ji paprašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o savo atsiųstame atsiliepime bandė apgauti teismą ir tvirtino, jog ji Stankūnams neturi atlyginti žalos, nes tiek dėl A.Ūso, tiek dėl V.Naruševičienės šmeižimo esą buvo išteisinta, nors iš tikrųjų kaltinimai dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo jai buvo panaikinti suėjus senaties terminui.
Paklaustas, kodėl jo ginamoji nedalyvauja teismo posėdyje, advokatas S.Dambrauskas, kuris įrodinėjo, kad tėvai negali jaustis nukentėjusiaisiais, jeigu yra šmeižiami jų vaikai, paaiškino, jog L.Plėšnienė taip bando apginti savo atžalas.
Esą teisme ji vėl būtų fotografuojama, filmuojama ir dėl to kentėtų jos šeši vaikai.
Pernai balandį teismas iš dalies patenkino Stankūnų civilinį ieškinį ir priteisė jiems iš medikės po 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Stankūnai iš L.Plėšnienės bandė prisiteisti po 3000 eurų.
Tokią sumą jiems buvo priteisęs teismas, kuris onkologę pripažino kalta dėl šmeižto ir mirusiųjų atminimo paniekinimo.
Jau teko atverti piniginę
Išgalvota istorija apie dėmę ant A.Ūso lyties organo ir jos kabinete tariamai apsilankiusias dvi seseris L.Plėšnienei jau kainavo nemažai.
Ji ne tik buvo pripažinta šmeižike, bet ir turėjo sumokėti 1506 eurų baudą, atlyginti 5000 eurų žalą L.Stankūnaitei ir padengti A.Ūso tėvų turėtas teismo išlaidas.
Tiesa, dėl jų Ūsams taip pat teko pakovoti teisme, nes L.Plėšnienė nesutiko vykdyti teismo sprendimo. Ji teigė, kad Ūsams yra skolinga tik 200 eurų, kuriuos jie išleido advokatui apeliacinėje byloje, ir net girdėti nenorėjo, kad turi padengti ir pirmosios instancijos teismo išlaidas – 2339 eurus.
Dėl šios priežasties Ūsai buvo priversti kreiptis į antstolius, tačiau ir tada L.Plėšnienė tvirtino savo ir teismams skundė antstolių veiksmus.
Sunkiai priteistus 5000 eurų iš šmeižikės atsiėmė ir L.Stankūnaitė. Ji irgi turėjo kreiptis į antstolius, bet į jų raginimus sumokėti L.Plėšnienė kurį laiką nereagavo.
Pinigus į nurodytą sąskaitą ji pervedė tik tada, kai antstolis pagrasino areštuosiantis jos turtą.
Teismai nustatė, kad nei L.Stankūnaitė, nei jos sesuo, nei A.Ūsas niekada nesilankė pas L.Plėšnienę, o ant A.Ūso lyties organo niekada nebuvo jokių dėmių.
