„Skųsime, yra sprendimas skųsti. Jeigu skundžiame, tai manome, kad ne provokacija“, – BNS sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas anksčiau A. Sasnauską ir kitus kaltinamuosius buvo pripažinęs kaltais ir skyręs bausmes.
Jis dar negalėjo pasakyti, ar skundas bus rašomas tik dėl A. Sasnausko ar ir dėl kitų asmenų išteisinimo. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tam šalys turi tris mėnesius.
Kaip skelbė BNS, kovo 26 dieną, nustatęs provokacijos faktą, Apeliacinis teismas išteisino piktnaudžiavimu kaltintą buvusį Valstybinės ligonių kasos vadovą A. Sasnauską.
„Tokį nuosprendį kolegija priėmė, kadangi neleistinai gautais pripažinti visi operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys, be to, nustatė provokacijos faktą. Robertas Janickas veikė su STT žinia, jo veiksmai buvo koordinuojami“, – tada sakė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.
Teisėja sakė, kad atmetus operatyvinius duomenis, kurie pripažinti gauti neteisėtu būdu, byloje neliko jokių kitų įrodymų.
Kaltu dėl piktnaudžiavimo A. Sasnauską 2014 metų lapkritį pripažino Vilniaus apygardos teismas. A. Sasnauskui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui.
A. Sasnauskas išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl 2009 metais VLK organizuotų ir vykdytų tariamų viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimų, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir jai neutralizuoti.
Šią paslaugą ketino teikti bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertas R. Janickas.
Sutartis taip ir liko nepasirašyta.
Pareigūnai įtarė, kad buvęs VLK vadovas norėjo žinoti, ar jo pokalbių slapta nesiklauso pareigūnai, ar jo kabinete VLK patalpose Kalvarijų gatvėje Vilniuje nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra. Iš bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga turėjo aptikti ir neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą.
Kartu su A. Sasnausku išteisintas R. Janickas, jis kaltintas padėjimu piktnaudžiauti.
Dėl piktnaudžiavimo taip pat išteisintas VLK Bendrųjų reikalų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Vytas Sinkevičius bei buvęs VLK darbuotojas Justinas Vyšniauskas.
STT teigė nustačiusi, kad A. Sasnauskas susitarė su bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertu R. Janicku ir pavedė savo tuometiniams pavaldiniams – VLK Informacinių technologijų departamento direktoriui Justinui Vyšniauskui, to paties departamento Informacinės sistemos eksploatavimo skyriaus vedėjui Mindaugui Zlatarinskui ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjui Vytui Sinkevičiui – organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti bendrovę „Gelsauga“.
VLK darbuotojams V. Sinkevičiui ir J. Vyšniauskui buvo skirtos baudos.
M. Zlatarinskas išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tokiu pačiu pagrindu išteisinta ir „Gelsauga“.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas nepatikrino, ar operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys, kuriuos teismas pripažino byloje įrodymais, patvirtinančiais A. Sasnausko, V. Sinkevičiaus, J. Vyšniausko, R. Janicko kaltę, buvo gauti teisėtu būdu, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyviniams veiksmams sankcionuoti.
Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino kaltinamųjų ir gynėjų iškeltos galimos provokacijos versijos.
„Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog byloje operatyvinį tyrimą inicijavęs ir atlikęs operatyvinės veiklos subjektas iki teismui teikiant teikimus dėl operatyvinių veiksmų bei priemonių sankcionavimo, nedisponavo jokia operatyvine informacija apie A. Sasnausko, taip pat ir V. Sinkevičiaus, J. Vyšniausko galbūt vykdomą nusikalstamą veiklą“, – rašoma Apeliacinio teismo nuosprendyje.
Pasak teisėjų kolegijos, A. Sasnauskas, V. Sinkevičius, J. Vyšniauskas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai buvo išprovokuoti padaryti kartu su STT pareigūnais bendrai veikusio R. Janicko.
A.Sasnauskas ilgo proceso metu ėjo VLK vadovo pareigas ir jam pateiktus kaltinimus atmesdavo. Iš pareigų jis atleistas 2016 metų liepą, kai įsiteisėjo tuomet priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Ši byla jau kartą nagrinėta Apeliaciniame teisme, paskui su kasaciniais skundais pasiekė Aukščiausiąjį Teismą.
Pernai gegužę Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija šią bylą grąžino Apeliaciniam teismui ir pavedė aiškintis, ar šioje byloje nebuvo provokacijos.
„Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad ne visi bylos duomenys yra išsamiai ištirti ir įvertinti įrodymų visumos kontekste. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų motyvai išdėstyti taip, kad pati nuteistojo R. Janicko bendravimo su STT pareigūnais situacija byloje lieka iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
VLK dabar vadovauja Jūratė Sabalienė.
