Nė vienas nuteistasis neprarado laisvės, nors prokuroras prašė įžūlumu stebinusius nusikaltėlius įkalinti 4–8 metams.
Teisininkui 39 metų Raimondui Jančiauskui ir buvusiam Akmenės rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjui 59 metų Eduardui Pliasui skirta 4 metų įkalinimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas 3 metams.
Vienintelis kaltę pripažinęs 40 metų Aivaras Pisarževičius nubaustas 2 metų įkalinimo bausme, o jos vykdytas atidėtas metams.
Aferos sumanytoju laikomo R.Jančiausko tėvas 63 metų Kęstutis Jančiauskas ir žemėtvarkininku iki šiol dirbantis 64 metų Viktoras Statkus nubausti 2 metų įkalinimo bausme, o jos vykdymas atidėtas 2 metams.
Privalės atlyginti žalą
Keturi teisiamieji iš teismo salės išėjo šypsodamiesi, nes teismui nepakako surinktų įrodymų. Vieną vyriškį nuo baudžiamojo persekiojimo gelbėjo ir padarytiems nusikaltimams sukakusi senatis.
Mažeikių teismo slenkstį mynę žemgrobiai klasta pasisavino keturis sklypus – iš viso daugiau kaip 300 ha žemės. Teismas iš keturių nuteistųjų R.Jančiausko, K.Jančiausko, A.Pisarževičiaus ir E.Pliaso priteisė beveik 185 tūkst. eurų padarytai žalai atlyginti.
Žemgrobių ketvertas tai privalės padaryti solidariai.
Schemą sužinojo darbe
Teisėsaugininkai mano, kad nusikaltimą subrandino teisininkas R.Jančiauskas, kuris yra dirbęs prokuroro padėjėju, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju, Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, Alytaus mero patarėju.
Su žemgrobystės schemomis alytiškis galėjo susipažinti, kai dirbo Šiaulių apskrities viršininko administracijoje.
Mat R.Jančiauskas atstovavo savo darbovietei vienoje žemgrobių byloje, kurioje buvo įvardintos sistemos spragos, leidžiančios pasisavinti svetimą nekilnojamąjį turtą.
Į talką kvietėsi skurdžius
Aferistų taikiniu tapo nacionalizuotos žemės sklypai, kurie buvo pripažinti bešeimininkiais.
Tokio nekilnojamojo turto buvo nemažai, nes per karą, tremtyje žuvo net ištisos giminės. Be to, buvo grupė žmonių, kuriems nepakako įrodymų, kad galėtų susigrąžinti giminės turtą.
Sukčių gauja susirasdavo skurdžiai gyvenančių senolių, kurie netrukus virsdavo tariamais paveldėtojais, – buvo pasirūpinama tai patvirtinančiais dokumentais.
Įgyvendinant aferą buvo naudojamos gimimo, mirties, santuokos liudijimų klastotės, net padirbti įrašai iš bažnytinių knygų. Klastotes patvirtindavo ir nieko neįtariantys kunigai.
Paskutinis žingsnis buvo susirasti nesąžiningų žemėtvarkininkų, kurie įteisindavo arba padėdavo įteisinti abejotinus dokumentus. Tada būdavo parduodama pažyma apie paveldimą turtą arba atgauti žemės sklypai.
Teismų maratonas – dar be pabaigos
Mažeikių krašte apgaule buvo užvaldyti keturi bešeimininkiai žemės sklypai, kurių plotas – daugiau kaip 300 hektarų.
Dar daugiau aferų įvykdyta Šiaulių regione – teisme nagrinėjama byla dėl daugiau kaip 900 hektarų užgrobtos žemės. 12 nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų padaryta žala siekia beveik 1,12 mln. eurų. Šią bylą sudaro net 66 tomai.
Dar vieną epizodą dėl užgrobto 80 ha sklypo nagrinėja Kretingos teismas.
Nusikaltėlius išdavė beribis troškimas pralobti. Mat nebaudžiami pasijutę sukčiai buvo praradę atsargumą, todėl suklastotą dokumentą žemei atgauti pateikdavo net keliuose rajonuose.
