50-metis Rimas Sujeta prieš du dešimtmečius Jungėnų kaime (Kalvarijos savivaldybė) pradėjo medienos perdirbimo verslą.
Iš pradžių dirbo tik keturi žmonės, o pastaraisiais metais – bemaž šimtas.
Nedarbu garsėjančiame Kalvarijos krašte verslininkas ir jo įmonė „Rimedis“ daugybei kaimo žmonių suteikė galimybę gyventi ne iš pašalpų.
R.Sujeta buvo priblokštas, kai išsiaiškino, kad iš įmonės vagia tie žmonės, kuriems jis padarė daug gero.
Kalbos sukėlė įtarimą
Medienos rūšiuotojo kvalifikaciją turintys darbininkai gamina įvairius padėklus, dailylentes, rėmus, pjauna statybinę medieną, o neseniai pradėjo gaminti medienos granules.
Šio kuro paklausa didžiulė, o užsitęsę šalčiai ją dar padidino.
Įmonė granules pirmiausia tiekia darželiams, mokykloms, kitiems klientams, su kuriais pasirašytos sutartys. Privatiems vartotojams dažnokai tenka atsakyti neigiamai.
Prieš kurį laiką R.Sujetą pasiekė kalbos, kad privatūs asmenys medienos granulių pigiau nusiperka būtent iš jo įmonės, nors taip būti negalėjo.
Verslininkas ėmė atidžiau domėtis granulių cecho darbu ir aptiko įtartinų dalykų.
Pribloškė skambučių išklotinė
„Patikrinau vieno granulių cecho darbininko telefono išklotinę. Turiu tam teisę, nes SIM kortelė jam duota įmonės.
Patikrinau ir išsigandau. Pagal skambučius supratau, kad iš cecho vagiama naktimis, vagystės dieną skambučiai suaktyvėja“, – pasakojo R.Sujeta, rodydamas įvairiomis spalvomis subraukytą pokalbių išklotinę.
Verslininkas ją kruopščiai išstudijavo, kol galop sudėliojo vagysčių taktiką ir strategiją.
R.Sujeta ryžosi pričiupti vagis, kurie, kaip jam pavyko sužinoti, toną granulių privačių namų savininkams parduoda už 120–140 eurų. Įmonėje toks kiekis kainuoja 180 eurų.
Vagių tykojo pasaloje
„Sekmadienį patikrinau įmonę. Viskas užrakinta, vartai uždaryti, viskas gerai.
22 val. į pasalą su dviem draugais važiavau ne savo automobiliu, nes apylinkėse visi jį žino.
Jau buvau išsiaiškinęs, kad iš cecho tą savaitę vidurnaktį du kartus buvo pavogta po dvi tonas granulių.
Supratau, kad tokio kiekio lengvuoju automobiliu neišveža, sunkvežimiu – vargu, todėl nusprendžiau, jog vogti atvažiuoja mikroautobusu“, – samprotavimus išdėstė R.Sujeta.
Vidurnaktį sekliai pastebėjo į įmonės teritoriją atvažiuojantį mikroautobusą.
„Šiek tiek palaukėme ir nuvažiavome prie granulių cecho. Mikroautobusas jau buvo įstumtas galu į patalpą, prie pat jo – krautuvas su tona granulių.
Nors dar nebuvo įkrautos granulės, mačiau jų pribirusių mikroautobuse. Vadinasi, šia mašina vagiama jau nebe pirmą kartą.
Prie vairo sėdintis vyras įjungė variklį, bet neleidau išvažiuoti. Bandžiau atidaryti mikroautobuso dureles, tačiau vairuotojas neleido.
Tuomet pagaliu trenkiau į priekinį stiklą. Po to pavyko atidaryti dureles.
Vairuotoją ištempiau lauk, mano draugai sulaikė kitus du vyrus. Vienas jų – buvęs darbininkas, kitas – esamas.
Iš mikroautobuso tempiamas vairuotojas priešinosi. Aišku, buvo susistumdymas, negi aš jam raudoną kilimą turėjau patiesti?
Gal ir užsigavo vairuotojas, kai traukiau, bet aš jo nemušiau.
Iškvietėme policiją. Pareigūnai užsirašė anų trijų pavardes ir paleido, o mane su draugais iki penktos ryto pralaikė“, – prisiminė verslininkas nakties įvykius.
Pasiskundė po savaitės
R.Sujeta teigė, kad prie vairo sėdėjusio vyro nepažįsta.
Paaiškėjo, kad mikroautobusas yra neregistruotas. Jį vairavęs 28 metų marijampolietis neturėjo teisės sėsti prie vairo, be to, buvo neblaivus.
R.Sujeta tą pačią naktį policijai parašė prašymą ištirti nusikaltimą.
Po savaitės į komisariatą kreipėsi mikroautobuso vairuotojas, teigdamas, kad praėjusio sekmadienio naktį įmonės teritorijoje pažįstamas vyras jį be jokios priežasties ištraukė iš automobilio ir sumušė.
Vagyste įtariamas marijampolietis pareigūnams paaiškino, kodėl kreipėsi tik dabar: esą pablogėjo sveikata – pradėjo skaudėti ausį.
