Už nužudymus kalintis Algimantas Vertelka lieka Lukiškėse

2018 m. kovo 22 d. 14:45
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį  atmetė kalėjimo teikimą iki gyvos galvos kalėti nuteistą buvusį Panevėžio „tulpinių“ lyderį Algimantą Vertelką perkelti iš Lukiškių kalėjimo į pataisos namus.
Daugiau nuotraukų (1)
„Manau, kad dar nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti laikant jį švelnesnės rūšies pataisos įstaigoje, nei kalėjimas“, – BNS sakė teisėjas Dainius Grizickas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgė į A. Vertelkos įvykdytus sunkius nusikaltimus.
Lukiškių kalėjimas nurodė, kad nuo 2001 metų rudens nelaisvėje laikomas A. Vertelka buvo ir skatintas, ir baustas. 
Teismas teikimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, A. Vertelka nebuvo vežamas į teismą.
Apylinkės teismo nutartis yra negalutinė ir gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.
Tai ne pirmas kartas, kai A. Vertelkai nepavyksta ištrūkti iš Lukiškių. Teikimus dėl perkėlimo į pataisos namus teismai yra pradėję nagrinėti nuo 2012 metų. Galiojantys įstatymai numato, kad kalėjime 10 metų praleidęs asmuo gali būti perkeltas į pataisos namus.
A. Vertelka nelaisvėje laikomas nuo 2001 metų lapkričio.
Trys „tulpiniai“ - Virginijus Baltušis, A. Vertelka ir Audrius Andrušaitis iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti už buvusio „Mažeikių nafta“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus 2000-ųjų lapkritį.
1993-2000 metais įvykdyti nusikaltimai aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose. Sudėtingos bylos tyrimas užtruko ne vienerius metus, nes pareigūnams reikėjo atlikti daug ir sudėtingų ekspertizių, žemėje ir vandenyje ieškoti aukų palaikų ir nusikaltimų įrankių.
2007 metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį, juo „tulpiniai“ taip pat nuteisti kalėti iki gyvos galvos už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.
Pasala iš Vilniaus vykusiems sūnui ir tėvui Kiesams buvo surengta 2000-ųjų liepos 6-osios vakarą Ukmergės rajone, šalia automagistralės Vilnius-Panevėžys. Tądien G. Kiesus su savo vairuotoju A.Galminu vyko iš Vilniaus oro uosto, kur pasiėmė iš studijų užsienyje sugrįžusį sūnų.
Bylos duomenimis, mažeikiškių automobilį „Mercedes-Benz ML 320“ „tulpiniai“ sustabdė apsimetę policijos pareigūnais - policijos uniformas vilkėjo V. Baltušis, A. Vertelka, A. Andrušaitis ir Dainius Skačkauskas. Grasindami automatu ir pistoletais, užpuolikai išlaipino Kiesus ir A. Galminą iš automobilio, jų rankas surakino antrankiais.
Netrukus vyrai buvo nugabenti į iš anksto paruoštą sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime. Iš G. Kiesaus buvo paimti jo turėti grynieji pinigai bei banko kortelės. Jų mokėjimų kodai išgauti grasinimais.
Visi trys vyrai buvo nužudyti, jų lavonai užkasti žemėje. Jie aptikti tik 2001-ųjų lapkritį. Nužudę Kiesus ir jų vairuotoją, „tulpiniai“ nuvyko į Latviją, kur naudodamiesi bankomatais, išgrynino G. ir V. Kiesų pinigus įvairia valiuta – daugiau nei 128 tūkst. litų sumą. Kiesų ir Galmino nužudyme dalyvavusius "tulpinius" Egidijų Bučį, Giedrių Liubartą, Ramūną Narbutą ir Aleksandrą Lebedevą ištiko toks pat likimas, kaip ir mažeikiškius.
Siekiant, kad apie buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo nužudymą nepasklistų kalbos, 2000-ųjų rugpjūtį jie buvo sušaudyti bendrų miške Panevėžio rajone.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.