Už 16 tyčinių nužudymų S. Gaidjurgis kali iki gyvos galvos. Jau beveik 16 metų – nuo 2002 metų rudens – jis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Tam tikra laiką kalėjime praleidusiam nuteistajam įstatymai suteikia galimybę toliau tęsti bausmę pataisos namuose.
Apylinkės teismo nutartis yra negalutinė ir dar gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui. Teismas nutarties motyvų nepaskelbė.
Tai jau penktas nesėkmingas šio nuteistojo bandymas persikelti į pataisos namus bausmei atlikti.
Pernai birželį kalėjimo administracija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.
Teismas nusprendė, kad negalima teigti, jog nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė, kad jo asmenybės pavojingumas yra tiek sumažėjęs, jog jis jau gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės režimo sušvelninimas S. Gaidjurgiui šiuo metu neužtikrintų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų bei paneigtų nukentėjusių asmenų teisėtus lūkesčius, kad kaltas asmuo atliktų jam skirtą bausmę.
Kalinys sakė kameroje laikomas vienas, jo gyvenimo būdui niekas nedaro įtakos, tik Dievas.
Tąkart iš kalėjimo pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad bausmės atlikimo metu S. Gaidjurgis ne kartą pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, už tai jam taikytos nuobaudos. Jis baustas už bandymą kontaktuoti su kitu kalinamuoju, dėl netinkamo elgesio, necenzūrinių žodžių vartojimo.
2004 metais kameros patalynėje nuteistasis paslėpė savo gamybos peilį, elgėsi įžūliai, keikėsi, vedamas į sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai, elgėsi agresyviai, grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu. 2006 metais, būdamas kameroje, jis per langą bendravo su kitose kamerose laikomais asmenimis, į daugkartinius perspėjimus nereagavo, įžeidinėjo pareigūnus, elgėsi agresyviai, grasino fiziškai susidoroti.
2011 metais S.Gaidjurgis nubaustas už atsisakymą išeiti iš kameros. Ir apylinkės, ir apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad jis net ir po pataisos įstaigos administracijos teikimų teismui dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų sušvelninimo, ir toliau bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikė, 2015 metais buvo uždarytas į karcerį dešimčiai parų, nes vykstant anglų kalbos užsiėmimui, priėjo prie kito nuteistojo ir sudavė pastarajam kelis smūgius. Kitą kartą jis sulaukė nuobaudos, kai bandė perduoti lašinius kitam nuteistajam.
S. Gaidjurgį 2006 metų sausio 16 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl 16 tyčinių žmogžudysčių, nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir kitų nusikaltimų. Nuosprendžiu visą bausmę jam pavesta atlikti kalėjime. Tada teisėsaugos pareigūnai teigė nepameną tokio nuosprendžio Lietuvoje, kai vienas žmogus būtų pripažintas kaltu dėl tiek daug nužudymų.
Žmogžudystės įvykdytos prieš porą dešimtmečių įvairiose Lietuvos vietose – Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Trakų rajone ir kitur. Aukomis tapo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio piliečiai. S. Gaidjurgis pripažintas kaltu ir dėl vieno nužudytojo automobilio bei drabužių sunaikinimo, prisidėjus prie gyvenamųjų namų, Kauno ir Šiaulių policijos pastatų, parduotuvės Kaune, laivo „Meridianas“ Klaipėdoje sprogdinimų.
Manoma, kad grupuotė sprogdinimais siekė pakenkti tuometiniams aukštiems teisėsaugos pareigūnams. Tikėtasi, kad jie neteks postų, nes nepavyks išaiškinti sprogdinimų.
S. Gaidjurgio suburta gauja buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis. S.Gaidjurgis ypatingą dėmesį skyrė konspiracijai – iš savo bendrų reikalavo, kad jie keistų drabužius ir išvaizdą, pavyzdžiui, augintų ūsus, taip pat naudotasi suklastotais asmens dokumentais. Bylos duomenimis, kai kuriuose nusikaltimuose dalyvavo ir Panevėžio „tulpinių“ gaujos nariai.
Manoma, kad S. Gaidjurgis įsakydavo žudyti savo gaujos smogikus, bijodamas išdavystės ar manydamas, kad jie gali kėsintis į jo gyvybę. Kai kurios aukos žiauriai kankintos įkaitintais žarstekliais, smaugtos virvėmis.
Gaujos nariai pareigūnams yra pasakoję, kad lyderis didžiavosi nužudytų žmonių skaičiumi, nepasitikėjo niekuo – praėjus kuriam laikui nuo žmogžudystės įvykdymo ir aukos kūno užkasimo, S. Gaidjurgis pats atkasdavo palaidojimo vietą ir auką perlaidodavo kitur.
