Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui priklauso apie dešimt skirtingų tyrimų laboratorijų. Čia bandoma atsakyti į įvairiausius klausimus, pavyzdžiui: kokia tai narkotinė medžiaga ir koks jos kiekis? Ar būtent tas žmogus platina vaikų pornografiją? Ar įtariamasis pavogė multimediją iš automobilio? Šiose laboratorijose patvirtinami arba paneigiami patys įvairiausi įtarimai, o gauti rezultatai praverčia ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose.
DNR tyrimas po 11 metų atskleidė, kas išprievartavo ir mirtinai sumušė merginą
Apie tai, kaip atliekami DNR tyrimai, ir vieną labiausiai sukrėtusių istorijų papasakojo Biologinių tyrimų skyriaus viršininko pavaduotoja Daiva Kairienė.
„Kalbant apie nužudymus, tai mūsų centras ne taip ir dažnai dalyvauja įvykio vietos apžiūrose, tačiau važiuojame į įvykių, sukėlusių tam tikrą rezonansą, arba į labai seniai įvykusių nusikaltimų, kur reikia ieškoti pėdsakų, vietas.
Tokiose rimtose bylose DNR registro įdirbis mažesnis, tačiau dažnai tie vienetiniai atvejai yra labai svarūs ir svarbūs. Na, pavyzdžiui, prieš keliolika metų Alytuje buvo išžaginta ir neatpažįstamai sumušta mergaitė, ji mirė ligoninėje po savaitės. Žudiko tuomet taip ir nepavyko rasti.
Mūsų vadinamo geidžiamiausio žuliko DNR į registrą pateko po 11 metų dėl smurto artimoje aplinkoje“, – emocijas sunkiai tramdė D.Kairienė.
Pasak D.Kairienės, jei žmogus patenka į areštinę, visuomet paimamas jo DNR, o pagal tyrimo rezultatus nustatoma, ar registre nėra jo DNR atitikmenų. Taip pat šis tyrimas gali praversti ir ateityje, o tai puikiai patvirtina pavyzdys apie po 11 metų atskleistą žiaurų nusikaltėlį.
„Ištirto pėdsako informacija gali būti įrašyta ir ji visada bus registre, o registras ištisai pildomas naujais pėdsakais ir naujų žmonių duomenimis. Vyksta toks automatinis sulyginimas ir, jeigu kurie nors duomenys sutampa, mes pasidalijame informacija, kad sistema parodė tokią atitiktį.
Kartais pasitaiko, kad nusikaltėlio DNR būna į registą įvestas ne vieną kartą, o paskui per metus rodoma po kelis šimtus sutapimų. Įsivaizduokite, tai keli šimtai nusikaltimų, o registro duomenys „pirštu parodo“, kad tai padarė tas pats žmogus“, – pasakojo D.Kairienė.
D.Kairienė atvirauja, kad centro darbuotojams kartais tenka išvysti ir šiurpių nusikaltimų vietas ar žmonių kūnus, tačiau tuomet jie stengiasi atsiriboti nuo jausmų ir kuo geriau atlikti savo darbą, nors prisipažįsta – kartais tai būna labai sunku.
Moters teigimu, DNR registrų skyrius naudingiausias automobilių ar automobilių dalių vagysčių bylose.
IT tyrėjas: kartais sunku žiūrėti į vaikų pornografijos vaizdus
Informacinių technologijų tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vytautas Kažemikaitis aiškino, kad informacinių technologijų tyrimai gali būti naudingi įvairiose bylose.
„Tai gali būti, pavyzdžiui, buhalterijos klastojimas, pinigų klastojimas, banko kortelių nuskaitymas, vaikų lytinis išnaudojimas, galiausiai savižudybės – tuomet ieškoma, ar nėra kokių nors raštelių ar kitokios informacijos“, – sakė V.Kažemikaitis
Objektai, kuriuos gauna šios srities tyrėjai, taip pat gali būti patys įvairiausi: USB raktai, diskai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ir visi kiti daiktai, kuriuose gali būti įrašyta skaitmeninė informacija.
Pasiteiravus, koks tyrimų trukmės vidurkis, V.Kažemikaitis paaiškino, kad tyrimo trukmė gali labai skirtis, o viskas priklauso nuo įtariamojo gebėjimų naudotis kompiuteriu.
„Pats tyrimas su bylos aprašymu gali trukti nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. Pasitaikė ir tokių, kurie truko metus. Tyrimas užtrunka ilgai, pavyzdžiui, tada, kai reikia nulaužinėti slaptažodžius. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo slaptažodžių sudėtingumo – vien slaptažodžio laužimo procesas gali užtrukti nuo kelių sekundžių iki kelių mėnesių ar net metų“, – pasakojo V.Kažemikaitis.
V.Kažemikaitis atvirauja, kad vykstant intensyviai informacinių technologijų pažangai ir tyrėjai susiduria su vis didesniais iššūkiais.
„Dabar visi mes turime mobiliuosius telefonus, dažnai tenka ir informaciją juose tirti, bet gamintojai pradeda viską šifruoti, tad tikrai mums yra ką veikti“, – atviravo tyrėjas.
Specialistas pripažino, kad jo ir kolegų darbas įdomus, tačiau neretai reikalauja šalto proto, dažniausiai – dirbant su vaikų pornografijos medžiaga.
Ištyrė, kas surašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko pavaduotojas Vilius Ramanauskas paminėjo ir vieną įsimintiniausių tyrimų – Nepriklausomybės Akto rašysenos.
„Mūsų centre buvo atliekamas rašysenos tyrimas. Jo rezultatai patvirtino, kad profesoriaus Liudo Mažylio Berlyne surastą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą surašė signataras Jurgis Šaulys.
Tai turbūt vienas įsimintinesnių tyrimų, tai tarsi prisilietimas prie istorijos“, – sakė V.Ramanauskas.
Pasak V.Ramanausko, kiekvieno žmogaus rašysena individuali, žinoma, ji laikui bėgant gali kisti, todėl nustatant, kas surašė Nepriklausomybės Aktą, teko lyginti nemažai rašytų laiškų ir dokumentų.
„Iš pradžių buvo tiriami Jurgio Šaulio laiškai, tačiau netiko laikotarpis, raštas buvo kiek pakitęs. Vėliau buvo nagrinėjama būtent to meto korespondencija, o sulyginus jos ir Nepriklausomybės Akto rašysenos požymius buvo padaryta tokia išvada“, – teigė V.Ramanauskas.
Norvegija skyrė lėšų naujai įrangai
Pasak V.Ramanausko, praėjusiais metais daugiausia buvo atlika narkotinių medžiagų tyrimų – apie du tūkstančius. Specialistas pabrėžia, kad ypač daug nesusipratimų būna dėl kanapių.
„Dažnai problema kyla dėl kanapių – jos būna „tos“ ir „ne tos“. Techninės kanapės yra legalios, tiesiog iš jų daromas pluoštas, įvairios medžiagos. Šiose kanapėse maža kanabinoidinės dervos koncentracija, bet vizualiai jos yra faktiškai tokios pat, kaip ir tos, kurios naudojamos svaigintis“, – teigė V.Ramanauskas.
Pastaruoju metu cheminių, biologinių, informacinių technologijų bei ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų laboratorijose darbas vyksta kur kas greičiau, nes čia naudojamasi nesenai įsigyta pažangesne įranga. Kriminalistinių tyrimų centras naujus įrenginius įsigijo už lėšas, kurias skyrė Norvegija.
„Ši įranga minėtų tyrimų skyriams reiškia tikslumą ir našumą. 2009–2012 metų Norvegijos ir Lietuvos tarpusavio bendradarbiavimo projekto metu skirtos lėšos suteikė galimybę atnaujinti ilgiau nei 20 metų naudotą įrangą, sumažėjo rankų darbo, o tai yra žingsnis į priekį“, – sakė V.Ramanauskas.
