Pajutę teismų kvapą Garliavos skandalo kūrėjai išslapstė savo turtus

„Aš neturiu pinigų, prašau priteistą sumą man išdėstyti dalimis“, - taip teismui pareiškė išgalvotos pedofilijos istorijos kūrėjų Kedžių ir Venckų kaimynė Olga Girdauskienė.

Ji yra pripažinta kalta dėl daryto poveikio Laimutės Stankūnaitės dukrai ir nubausta laisvės apribojimo bausme.

Ji nuo 23 iki 6 valandos turi būti namuose bei privalo sumokėti L.Stankūnaitei 8,5 tūkstančius eurų – 5 tūkstančius patirtai moralinei žalai atlyginti ir 3,5 tūkstančius advokatų išlaidoms patenkinti.

Nors nuosprendis įsigaliojo daugiau kaip prieš tris mėnesius, pinigų L.Stankūnaitė nesulaukia, nes 66 metų O.Girdauskienė pareiškė jų neturinti. Esą dirbama rūbininke ir gaudama nedidelę pensiją nieko nesusitaupė.

L.Stankūnaitės atstovams kreipusis į antstolius, paaiškėjo, kad O.Girdauskienė, kurios vyras ir sūnus dirba policininkais, nėra tokia neturtinga kaip bando vaizduoti. 

Jos vardu registruoti net du gyvenamieji namai – vienas Kedžių kaimynystėje, kitas – netoliese esančiame Karkazų kaime, tačiau abu jie užstatyti bankams. Vieną namą O.Girdauskienė įkeitė 2009 metais, tik prasidėjus kelių žmonių gyvybei nusinešusiai pedofilijos istorijai, kitą – 2012-aisiais, kai jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Kol Kedžių kaimynė neatsiskaitys su bankais, su jos įkeistu turtu antstoliai nieko negali daryti. Nepadeda ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu teismas buvo leidęs prokuratūrai apriboti O.Girdauskienei teises į abu jos namus. 

„Ji teismui rašo, kad sutinka mokėti tik maždaug po 150 eurų per mėnesį, nes yra ligota pensininkė. Pateikia krūvą medicininių pažymų, tačiau net neužsimena, kad Neringai Venckienei tapus Seimo nare, buvo įdarbinta jos padėjėja“, - portalui lrytas.lt sakė L.Stankūnaitės tėvas Stasys Stankūnas. 

Dar daugiau pinigų iki šiol nukentėjusiems yra skolingas už padėjimą Drąsiui Kedžiui rengtis žmogžudystėms nuteistas 62 metų Raimundas Ivanauskas. 

Iš jo šešioms Jono Furmanavičiaus seserims, Andriaus Ūso tėvams ir jo žmonai bei Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista po 10 tūkstančių eurų, o L.Stankūnaitei – 28 962 eurai.
R.Ivanauskas taip pat turi atlyginti nukentėjusiųjų teismo išlaidas bei J.Furmanavičiaus seserims kompensuoti brolio laidotuvėms išleistus pinigus. 

D.Kedžio bendrininku pripažintas ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas  vyras nuo pernai birželio pabaigos dienas leidžia už grotų. 

Po suėmimo R.Ivanauskas buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus, kuriuose iškart sulaukė kitų nuteistųjų užuojautos. 

Patikėję, kad R.Ivanauskas yra visiškai aklas, nuteistieji jam nešiojo maistą, iš medicinos darbuotojų paimdavo vaistus, o kai kaunietį prispirdavo gamtiniai reikalai, maloniai atkišdavo parankę ir palydėdavo jį iki tualeto.

Vėliau kaliniai pamatė, kad D.Kedžio draugas nėra aklas, kokį vaidina ir tik naudojasi jų gerumu. 

Praregėti kalinius privertė atvejis, įvykęs pataisos namuose, kai R.Ivanauskas atėjo paskambinti telefonu. 

Tuo metu kai jis su kažkuo kalbėjo, pro šalį eidamas kitas nuteistasis netyčia nuspyrė R.Ivanausko šlepetę. 

D.Kedžio draugas dėl to labai supyko. Kitiems kaliniams ir prižiūrėtojams matant jis ne tik be jokių pastangų susirado šlepetę ir ją įkišo koją, bet ir praeidamas pro šalį atkeršijo ją nuspyrusiam kaliniui – spjovė šiam tiesiai į veidą. 

Nors iš R.Ivanausko nukentėjusiems priteista įspūdinga, apie 140 tūkstančių eurų suma, o šiam ieškiniui užtikrinti buvo apribotos D.Kedžio bendrininko teisės į jo turimą turtą, antstoliai ir vėl gali tik skėsčioti rankomis. 

Kaune, Šarkuvos gatvėje esantį savo butą už gautą paskolą R.Ivanauskas yra užstatęs bankui. 

Vyras jam vis dar yra skolingas apie 8000 eurų, kuriuos neskubėdama bankui moka R.Ivanausko turtu besirūpinanti jo sesuo Janina Visockienė. 

Savo namais bandė atsikratyti ir po du teistumus turintys bei dėl anūkės tvirkinimo teisiami Laimutė ir Vytautas Kedžiai. 

Supratę, kad už sekso pamokas mažametei gali tekti brangiai sumokėti, 2014 metų vasarą L.Kedienė (74 metų) ir V.Kedys (79 metų) paskelbė parduodantys savo įžymųjį namą.

Už jį Kedžiai pageidavo gauti 449 tūkstančius 900 litų (daugiau nei 130 tūkstančių eurų), tačiau jų planams sutrukdė „Lietuvos rytas“. Tą pačią dieną kai apie tai buvo parašyta dienraštyje, Kedžių turtas buvo areštuotas. 

L.Kedienės seseriai Audronei Skučienei (64 metų) pasisekė labiau. Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl Garliavoje suburtos gaujos nusikalstamos veikos, prokuratūra apribojo A.Skučienes teises į jos butą ir kirpyklą.

Tai, kad butas yra nebe A.Skučienės paaiškėjo tik 2015 metų gruodį bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme, kai N.Venckienės teta pareikalavo panaikinti jos buto areštą. 

Teismas jos prašymą patenkino, nes paaiškėjo, kad A.Skučienė savo butą pardavė anksčiau nei jai buvo apribotos teisės į jį.

Kas tai prokuratūros klaidos ar gudrus teisiamųjų suolą trynusių ir trinančių veikėjų žingsnis siekiant nuslėpti savo turtus ir išvengti skaudaus trinktelėjimo per kišenes? 

Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis sako, kad vienareikšmiškai situacijos vertinti negalima, nes laikinąsias apsaugos priemones prokuratūra taiko net ir tam turtui, kuris yra įkeistas.

Antstolio teigimu, kokį turtą turi žmogus, prokuratūra, kaip ir antstoliai, mato Registrų centro duomenų bazėje. 

Joje taip pat atžymima, ar turtas nėra įkeistas kreditoriui, tačiau tai prokuratūros nestabdo ir jie apriboja žmogui teises į jo turtą antrą kartą. 

„Taip daroma siekiant užtikrinti ieškinį, kad žmogus nesusitartų su savo kreditoriumi ir atsiskaitęs su juo anksčiau laiko, nebandytų atsikratyti savo turtu. Tokie prokuratūros veiksmai apsunkina antstolių darbą, tačiau užkerta kelią pardavimui ir apsaugo nukentėjusiojo interesus“, - portalui lrytas.lt aiškino I.Gaidelis. 

Išieškoti turtą iš skolininko, pasak antstolio, yra ir kitų būdu. Išieškojimas būna nukreipiamas į kitą skolininko turtą – automobilį, pinigus, akcijas, tačiau liesti nekilnojamojo turto, kol jam taikoma hipoteka, antstoliai negali, tačiau ir šioje situacijoje ieškoma išeičių.

Kartais tariamasi su skolininku, kad jis pirmajam kreditoriui grąžintų pinigus greičiau, kartais būna, kad skolos nesulaukę bankai patys pradeda turto pardavimo procedūrą ir pasiėmęs savo skolą, likusią dalį palieka antrajam kreditoriui.

Vis dėlto, A.Skučienės atveju, I.Gaidelio nuomone, galėjo būti griebtasi gudrybių. Ji galėjo susitarti su savo buto pirkėju, kad sudaręs pardavimo-pirkimo sutartį pas notarą, šis neskubėtų jo registruoti Registrų centre. 

„Tokiu atveju notaras siunčia pranešimą Registrų centrui, tačiau registre matosi tik tai, kad pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas, bet nuosavybės teisės naujam savininkui dar neperėjusios“, - aiškino antstolis. 

Išsiskirti gražiuoju su pinigais nenori ir dėl savo viešų fantazijų nuteista onkologė Laima Plėšnienė. 

Apie nesamas dėmes ant A.Ūso lyties organo ir L.Stankūnaitės bei Violetos Naruševičienės apsilankymą jos kabinete kliedėjusi L.Plėšnienė su Aldona Ūsiene ir L.Stankūnaite atsiskaitė tik prispaudus antstoliams ir pagrasinus, kad jos nekilnojamas turtas bus areštuotas ir parduotas iš varžytinių. 

Su Stankūnais medikė teisiasi iki šiol. Dėl paskleisto melo apie jų 2009 metų spalio 5 dieną nužudytą dukrą Violetą, Stankūnai iš L.Plėšnienės prisiteisė po 1500 eurų, tačiau ji nenori mokėti ir šios sumos.

L.Plėšnienė pernai gegužę apskundė jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas jos skundo vis dar neišnagrinėjo dėl itin didelio civilių bylų apeliacine tvarka skaičiaus.