Klaipėdos apylinkės teismas, ilgai narpliojęs skandalingąją Klaipėdos mėsinės bylą, nusprendė, kad šios bendrovės generalinis direktorius Gintaras Valančius nekaltas dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos.
Išteisinamąjį nuosprendį išklausė ir dar vienas kaltinamasis – Klaipėdos mėsinės pirkimų direktorius Vytautas Žalgiris.
Tik viena bendrovės darbuotoja vyresnioji buhalterė Rima Mikaitė pripažinta kalta – jai dėl apgaulingo apskaitos dokumentų tvarkymo paskirta 5647 eurų bauda.
Juridinis asmuo Klaipėdos mėsinė irgi išvengė bausmės – nuspręsta, kad jai negalima reikšti kaltinimų dėl painiavos, kurią sukūrė R.Mikaitė ir tyrėjų nenustatyti asmenys.
Pirkliai bausmių neišvengė
Iš Klaipėdos mėsinės skerdieną pirkusių asmenų atsakomybė nagrinėta kituose teismuose – jie prisipažino, kad mulkino valstybę, ir buvo nubausti baudžiamaisiais įsakymais.
Mėsininkų teismo procese kaip liudininkai kalbėję kai kurių Kauno ir Pakruojo rajono prekybos įmonių, kurioms Klaipėdos mėsinė tiekdavo kiaulių skerdieną, darbuotojai neslėpė, kad į savo apskaitą neįtraukdavo visų sandorių.
Pakruojo prekybininkė papasakojo, kad dalį iš Klaipėdos mėsinės pirktos skerdienos nefiksuodavo apskaitos dokumentuose – taip elgtis esą siūlęs šios bendrovės komercijos direktorius Nerijus Kuzma.
Moteris mėsa aprūpindavo savo pažįstamus, nesidomėjo, ar N.Kuzma skerdieną jai parduodavo kaip fizinis asmuo, ar produktai buvo Klaipėdos mėsinės nuosavybė.
Nurodytos tyrimo spragos
„Keista, kad Klaipėdos mėsinę išteisinęs nuosprendis nesutampa su kitų teismų sprendimais nubausti jos klientus už šešėlinę veiklą“, – stebėjosi nuosprendį apskundusi Klaipėdos apygardos prokurorė Laima Rokanskienė.
Teisėjas Eugenijus Antanauskas išteisinamąjį nuosprendį grindė tuo, kad neprivalėjo vadovautis kitų bylų sprendimais, vertinti jose nagrinėtas neteisėtos veiklos aplinkybes.
Nuosprendyje pažymėta, kad neatlikta išsami Klaipėdos mėsinės ir jos klientų pirkimų bei atsiskaitymų, finansinių srautų, komercinės veiklos ir buhalterinės apskaitos analizė.
„Nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių, kad į apskaitą neįtrauktą kiaulieną prekeiviams pardavinėjo Klaipėdos mėsinė, o ne kokie nors pavieniai šios įmonės darbuotojai“, – ikiteisminio tyrimo spragas nurodė E.Antanauskas.
Rasta įtartinų pinigų
Klaipėdos mėsinė į teisėsaugos akiratį pateko prieš šešerius metus, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai per kratą jos patalpose aptiko apie 100 tūkst. litų, neįtrauktų į oficialią apskaitą.
Tyrėjai įtarė, kad šie pinigai buvo skirti darbuotojų atlyginimams vokeliuose. Nuo 2012 metų Klaipėdos mėsinė dalį iš Lenkijos, Vokietijos, Estijos ir kitur atgabentą skerdieną pardavinėjo įvairioms prekybos įmonėms apgaulingai manipuliuodama dokumentais.
Stebėdami, kaip lenkiška skerdiena Klaipėdos mėsinės automobiliais išvežiojama po visą Lietuvą, teisėsaugininkai savo akimis įsitikino, kad dalis jos nusėda įmonėse, kurios vėliau savo nuožiūra mėsą realizuoja prekyvietėse ir nemoka mokesčių valstybei.
Apskaičiuota, kad daugiau kaip per metus į oficialiąją Klaipėdos mėsinės apskaitą nebuvo įtraukta apie 1,5 mln. litų pajamų, nesumokėta pusės milijono litų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.
Aptikta ir daugiau finansinės drausmės pažeidimų.
Vadovą pribloškė įtarimai
Klaipėdos mėsinė garsėja kaip viena pajėgiausių ir moderniausių Lietuvos mėsos pramonės bendrovių, valdančių dvi įmones – vieną Pagėgių rajone, kitą – Rusijos Kaliningrado srityje.
Tuometė jos apyvarta siekė apie 70 mln. litų. Pirminiai įtarimai pateikti keturiems Klaipėdos mėsinės vadybininkams, kuriuos FNTT pareigūnai sekė pusmetį. Manyta, kad jie vykdė vadovų nurodymus.
„Atrodo, kad tai – tipiškas šešėlinės ekonomikos pavyzdys“, – pareiškė ikiteisminį tyrimą kontroliavęs tuometis Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius.
Įmonės vadovas G.Valančius kratėsi įtarimų: „Aš niekam nenurodinėjau slėpti pajamų. Su turgaus prekeiviais neturime jokių reikalų. Ką tik paimti dokumentai, kompiuteriai. Kaip spėta taip greitai viską išsiaiškinti ir pareikšti grėsmingus įtarimus?“
Palūžo po kratų ir apklausų
Klaipėdos mėsinės vadovai aiškino, kad per kratas vadybininkų stalčiuose atrasta didžiulė į apskaitą neįtrauktų pinigų suma grynaisiais neva yra ne bendrovės pinigai, o jų pačių asmeninės santaupos. Nė vienas jų nebuvo atleistas iš darbo.
Kitą dieną darbuotojus sukrėtė šiurpi žinia – neišlaikęs įtampos palūžo ir savo noru iš gyvenimo pasitraukė šios bendrovės komercijos direktorius 48 metų N.Kuzma.
Pasak bendradarbių, po FNTT tyrėjų vizito N.Kuzma neatrodė susijaudinęs – ramino kolegas, aiškino, kad įtarimai niekam nepareikšti, viskas yra griežtai įtraukiama į apskaitą, atlyginimai vokeliuose nemokami.
Verslininkas nusižudė namuose, kai žmona vaikus išvežė į mokyklą. Artimieji ir draugai nežinojo, ką manyti, – N.Kuzmą nepaliko jokio atsisveikinimo raštelio.
