Po 5 mėnesių, pernai liepą, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas baigė ikiteisminį tyrimą ir šią bylą perdavė nagrinėti į teismą. Vaiko motinai, 23 metų M. K. buvo pateikti kaltinimai dėl itin žiauraus mažamečio, bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymo.
Jai taip pat pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis. Jos sugyventiniui, anksčiau 2 kartus teistam 28 metų G. K. pareikšti kaltinimai dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo bei fizinio skausmo sukėlimo. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abu jie nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Iš viso bylos medžiagą sudaro 10 tomų, vykdant ikiteisminį tyrimą apklausti 126 liudytojai, atlikta 12 ekspertinių tyrimų, o kaltinamasis aktas – 202 puslapių apimties.
Šios didelį visuomenės atgarsį turėjusios bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme jau eina į pabaigą. Šiuo metu vyksta teismo proceso dalis – įrodymų tyrimas, kurioje teisėjų kolegija, dalyvaujant proceso dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir prokuroro pateiktus duomenis, išsamiai ištirdama visas baudžiamosios bylos aplinkybes. Jau apklausti abu teisiamieji, nukentėjusysis – Mato tėvas bei didžioji dalis liudytojų.
Baigus įrodymų tyrimą bus pereita prie baigiamųjų kalbų bei kaltinamųjų paskutinių žodžių, po to teismas išeis priimti nuosprendžio.
Prokuratūros pranešime apžvelgiama, kas padaryta per metus nuo Mato žūties, kad tokių tragiškų istorijų būtų kuo mažiau, kad kuo mažiau vaikų nukentėtų nuo artimųjų smurto.
1. 2017 metų sausio 27 dienos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavedimu apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams pavesta patikrinti 2016-2017 m. priimtus nutarimus atsisakyti pradėti arba nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, kai tiesiogiai nuo smurtinės nusikalstamos veikos nukentėjo mažametis asmuo ir pateikti patikrinimo pažymas.
Per šį patikrinimą buvo patikrinti 1328 nutarimai nutraukti arba atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, kai buvo kilę įtarimų dėl smurto prieš mažamečius. Po patikrinimo 23 nutraukti ikiteisminiai tyrimai, arba 5,3 proc. nuo patikrintų, buvo atnaujinti. Pradėta 15 naujų ikiteisminių tyrimų, kas sudaro 1,7 proc. nuo visų patikrintų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Patikrinimo metu atnaujintuose ikiteisminiuose tyrimuose dažniausiai buvo konstatuojama, kad sprendimai priimti neturint pakankamai išsamių duomenų bei neišnaudojus visų priemonių, kuriomis siekiama kuo operatyviau atskleisti nusikalstamas veikas.
Kaip vienas dažniausiai pasikartojusių šių atnaujintų ikiteisminių tyrimų trūkumų pastebėta tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti visi asmenys, galintys duoti parodymus apie galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nenustatytos aplinkybės, reikšmingos nusikalstamai veikai atskleisti ar galimai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir liudytojams nustatyti.
Panašūs savo esme neišsamaus nagrinėjimo trūkumai nustatyti ir panaikintuose nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų smurtinių veikų prieš mažamečius. Patikrinimo rezultatai taip pat parodė, kad minėti trūkumai iš esmės nustatomi tik pavieniais atvejais, tačiau apibendrinta informacija apie patikrinimo metu pastebėtus tobulintinus ikiteisminio tyrimo aspektus dabar panaudojama organizuojant mokymus pareigūnams bei tiksliau nustatant reikalavimus ikiteisminio tyrimo kokybei generalinio prokuroro rekomendacijose ir kituose teisės aktuose.
2. 2017 m. kovo 6 d. generalinio prokuroro E. Pašilio įsakymu pakeistos „Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam“. Jos papildytos punktu, numatančiu, kad aukštesnysis prokuroras privalomai informuojamas ir patikrina kiekvieną nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nukentėjo nepilnametis, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
3. 2017 m. kovo 7 d. generalinio prokuroro įsakymu pakeisti ,,Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai“ ir nurodyta sustiprinti sudėtingiausių, Generalinės prokuratūros 2017-2019 metų strateginiame veiklos plane numatytų ikiteisminių tyrimų, tarp kurių ir ikiteisminiai tyrimai, susiję su nepilnamečių justicija, kontrolę.
4. 2017 m. gruodžio 20 d. generalinio prokuroro E. Pašilio įsakymu pakeistas „Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusio apklausos“ punktas, jame įtvirtinant atvejus kai vaikui būtina skirti įgaliotąjį atstovą (advokatą).
Kaip teigia prokuratūros atstovai, daug pokyčių ir iššūkių teisėtvarkos ir vaiko teisių apsaugos institucijų laukia nuo šių metų liepos 1 dienos, kai įsigalios 2017 m. kovo 14 dieną priimtas Baudžiamojo proceso kodekso 186, 188, 272, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Numatyta, kad nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalios nauja Baudžiamojo kodekso proceso 186 straipsnio redakcija, numatanti, jog į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.
Generalinės prokuratūros vadovybė atkreipia dėmesį, kad dėl psichologų trūkumo įgyvendinti šią įstatymo nuostatą bus itin sudėtinga. Dėl to siūloma didinti psichologų, besispecializuojančių nepilnamečių justicijoje, skaičių, atitinkamai skiriant finansavimą jų parengimui, konkurencingam darbo užmokesčiui ir kvalifikacijos kėlimui, taip pat priimti psichologų licencijavimo, jų skaičiaus ir įtraukimo į baudžiamąjį procesą tvarką, konkurencingo darbo užmokesčio nustatymo tvarką reglamentuojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Minėto kodekso 186 str. 2 d. numatyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Nuo 2018 metų liepos 1 dienos įsigaliosiančioje naujoje BPK 186 straipsnio redakcijoje numatyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu visais atvejais apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Todėl šiuo metu Prokuratūra renka duomenis iš teritorinių prokuratūrų apie realią vaikų apklausos kambarių būklę ir parengimą jais naudotis.
2017 metais prokuratūros atstovai visoje Lietuvoje organizavo dešimtis mokymų bei susitikimų su pedagogais, socialiniais darbuotojais, psichologais bei kita tiksline auditorija, kuriuose mokė atpažinti smurto artimoje aplinkoje atvejus, išaiškino apie policijos ir prokuratūros darbą tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokie mokymai vyko ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau ir provincijoje – pavyzdžiui, Tauragėje, Ignalinoje.
Taip pat praėjusiais metais Generalinėje prokuratūroje, Vilniaus bei kitų apygardų ir apylinkių prokuratūrose vyko tarpinstituciniai susitikimai, apskritojo stalo diskusijos, skirtos mažinimui smurto prieš vaikus, vaikų teisių apsaugos stiprinimui. Generalinėje prokuratūroje vyko mokymai prokurorams, besispecializuojantiems nepilnamečių justicijoje, rašoma pranešime.
