Paklaustas, ar suprato nuosprendį, K.Neoras ištarė tik vieną žodį: „Taip“.
Byla netikėta kryptimi pasisuko šiemet balandį, kai nuosprendžio paskelbimo dieną nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus.
Kauno apygardos teismas nusprendė buvusiam teisės studentui K.Neorui skirti naują stacionarią pasichiatrijos ekspertizę. Teismo prašymu Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba subūrė ekspertų grupę, kurioje nebuvo anksčiau K.Neoro būklę tyrusių specialistų. Jaunuolis buvo tiriamos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje.
Ekspertai išvadas išdėstė net ant 57 popieriaus lapų. Jokių sunkių teisiamojo ligų jie neaptiko, tačiau įžvelgė simuliavimo požymių. Atlikus pirmąją kaltinamojo psichiatrijos ekspertizę, išvados buvo labai panašios.
Akte skelbiama, kad nėra objektyvių duomenų, kad kad K.Neoras 2015–2017 metais sirgo psichine liga, turėjo laikiną psichikos sutrikimą. Ekspertai taip pat pareiškė, kad teisiamasis yra narciziška asmenybė ir simuliavo psichikos susirgimą.
„Esu ir visada būsiu teisus. Nusprendžiau neteikti jokių paaiškinimų, nes teisinasi tik kaltieji“, – nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme anksčiau kalbėjo K.Neoras. Jis nesutiko atsakinėti į klausimus, taip pat atsisakė paskutinio žodžio.
Vėl atsidūręs teisme jaunuolis buvo šnekesnis. K.Neoras teisme pranešė, kad tyrimo metu vyko 2 susitikimai su psichiatrėmis ir psichologu. Jis taip pat atsakinėjo į teisėjos klausimus, susijusius su byloje esančia medžiaga.
K.Neoras pareiškė, kad psichiatrai prirašė žodžių, kurių jis esą niekada nėra sakęs, dalis sakinių tendencingai perkelta iš kitų vietų.
„Cituojamas tekstas yra labai nerišlus, aš taip niekada nekalbu. Liaudiškai kalbant – tai išvartymas ir pritempimas“, – pareiškė K.Neoras. Į daugelį klausimų jis pažadėjo atsakyti tardamas paskutinį žodį, tačiau paskutinę akimirką vėl persigalvojo ir nieko nekalbėjo.
Jaunuolis tapo vienos mįslingiausių ir keisčiausių pastarojo meto nužudymo bylų šalyje pagrindiniu veikėju, o prokurorai būtent jį apkaltino 86 metų Valerijos Urmonienės ir 63-ejų Nijolės Vaškevičienės nužudymu.
Vaikinas su N.Vaškevičiene gyveno vienoje daugiabučio laiptinėje, o su V.Urmoniene pakaunėje buvo sodo kaimynai.
Iš pradžių pasigesta Kalniečiuose gyvenusios N.Vaškevičienės – tai įvyko 2015-ųjų sausio 23-iąją, tačiau sūnus jos pasigedo tik po mėnesio, mat vyras retai susitikdavo su motina ir užsukdavo tik pasiimti komunalinių mokesčių sąskaitų.
V.Urmonienė dingo sausio 26-ąją. Moteris gyveno Kauno centre, Maironio gatvėje. Ryte ji dar buvo nuvykusi pas gydytoją, o vidurdienį jau neatsiliepė į draugės skambučius telefonu.
Tyrėjai spėjo, kad išeidamas iš V.Urmonienės namų K.Neoras mėgino suklaidinti pareigūnus ir šokdamas pro langą susilaužė koją.
Kriminalistams nepavyko surasti abiejų moterų kūnų. Jie galėjo būti padalinti į dalis ir suslėpti arba sunaikinti.
Teismas nustatė, kad būtent K.Neoras nužudė abi moteris, o vieną auką padalino į dalis. Tikėtina, kad pagrindinis nusikaltimo tikslas - siekis praturtėti.
Teismas įsitikinęs, kad įrodymų pakanka, jie dera bendroje įvykių gandinėje. Nors kūnai nebuvo rasti, aptikta biologinių pėdsakų ant kaltinamojo batų, daiktų.
