Apie šią situaciją BNS informavo Kauno apygardos probacijos tarnybos darbuotoja Inga Molevaitė, atstovaujanti Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, kiti probacijos tarnybos pareigūnai. Bylos duomenis BNS patvirtino ir sprendimus dėl nuteistojo priėmusi Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė Irmutė Kliučinskienė.
Nuteistasis bandė žudytis, vartojo alkoholį
Kaip rodo pateikta medžiaga, penkiskart teistam Ž. M. Alytaus gyventojui už tuomet naujausią nusikaltimą – plėšimą buvo skirta subendrinta dviejų metų ir keturių mėnesių bausmė, jos vykdymą atidedant metams ir aštuoniems mėnesiams. Jis įtrauktas į stebimų asmenų registrą, teismas jį įpareigojo būti namuose po 22 val., nevartoti alkoholio, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Pareigūnai nepraėjus dviem mėnesiams nustatė du pažeidimus – nerado vyro namuose nurodytomis valandomis. Po pirmojo pažeidimo nuteistajam uždėta apykojė, tačiau net ir ją turėdamas nuteistasis namo grįžti vėluodavo. Šių metų gegužės 16-ąją pareigūnai kreipėsi dėl to į teismą, prašydami grąžinti nuteistąjį į pataisos namus, bet teismas tuomet nusprendė, kad mažiau nei pusvalandžio vėlavimai nėra pakankamas argumentas nuteistąjį perkelti į laisvės atėmimo įstaigą.
Nutartį priėmusi I. Kliučinskienė BNS teigė, kad atmesti šį pareigūnų siūlymą siūlė prokuroras, atsižvelga ir į nuteistojo motyvus, jog jis negalėjo patekti į pusseserės namus, pas kurią gyvena, nes jos pačios nebuvo namie, todėl nakvojo pas seserį, antrą kartą teigė pametęs mobilųjį telefoną ir dėl to pavėlavęs grįžti.
Anot probacijos pareigūnų, netrukus nuteistasis ir vėl pažeidė probacijos sąlygas – per Jonines išėjo iš namų ir nesirodė juose nuo birželio 23-iosios vakaro iki birželio 25-osios, viešoje vietoje policijai įkliuvo neblaivus. Dėl to birželio 26-ąją vėl kreiptasi į teismą – posėdis vyko birželio 29-ąją, tačiau nuteistasis į jį neatvyko, paskirta kita posėdžio data – rugpjūčio 10-oji.
Kaip paaiškino teisėja, nuteistajam sužinojus, kad medžiaga perduota teismui, medikai jį išvežė į psichiatrinę ligoninę dėl bandymo žudytis. Pažyma, kad jis gydomas psichiatrinėje ligoninėje, gauta liepos viduryje.
Sveikatos tikrintis paskyrė beveik po pusmečio
Probacijos pareigūnai teigia, jog nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio 10-osios Ž. M. medikai iš viso du kartus išvežė į psichiatrinę ligoninę stacionariam gydymui. Be to, kartą, kai turėjo būti namuose, vyras vėl juose nerastas.
Rugpjūčio 10-ąją teisėja I. Kliučinskienė nusprendė skirti nuteistajam ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę – įpareigojo probacijos tarnybą pristatyti Ž. M. į Kauno 2-osios teismo psichiatrijos skyrių, bet datos nenurodė. Ji suderinta vėliau su teismo psichiatrų tarnyba, ekspertizė paskirta 2018 metų sausio 26-ąją. Teismo posėdyje dalyvavo ir pats Ž. M. – I. Kliučinskienė BNS pripažino, kad nuteistojo elgesys nekėlė abejonių, jog gydymas būtinas: „Jis jau posėdžio metu buvo neadekvatus: ir juokėsi, ir pyko, buvo keistas“.
Teisėja tvirtino, kad bandyta ekspertizę paskirti ir anksčiau, tačiau minimoje tarnyboje dėl didelių ekspertų krūvių eilėje tenka laukti mažiausiai pusmetį.
Medikų išvadų nespėta sulaukti – spalio 26-ąją Alytuje, Varėnos gatvės gyvenamajame name, rastas 42 metų vyro kūnas, kieme – 64 metų negyvas vyras. Sulaikytas įtariamasis – A. Ž., jam nustatytas 1,78 promilės alkoholio girtumas, jį teismas leido suimti trims mėnesiams.
I. Kliučinskienė pripažino, kad teismas turėjo teisę dar rugpjūtį įpareigoti nuteistąjį išvežti į psichiatrinę ligoninę. Bet ji pabrėžė, kad ekspertizė ligoninėje būtų atliekama dar vėliau nei po pusmečio, o nuteistasis įstaigoje būtų be jokio gydymo. Tuo metu į įkalinimo įstaigą jo grąžinti, teisėjos nuomone, nebuvo galima būtent dėl sveikatos būklės.
„Teismas padarė viską, ką galėjo padaryti. Siųsti žmogų į pataisos namus, kai tu matai, kad jis neadekvatus situacijoje ir jo sveikata gali būti tokia, kad jis galbūt negalės atlikti laisvės atėmimo bausmės (...) žmogus, ar jis būtų nuteistasis, ar kitas, turi teisę į įstatymo tinkamą pritaikymą“, – teigė teisėja.
I. Kliučinskienė taip pat sakė, kad dar likus dviem dienoms iki nelaimės probacijos pareigūnai tikrino nuteistąjį ir jis buvo blaivus. Ji pabrėžė, kad prievolė prižiūrėti nuteistąjį teko būtent probacijos tarnybai.
„Ar įmanoma buvo išvengti nelaimės, labai sunku pasakyti. Jei iš esmės kas nors būtų nujautęs, kad taip gali įvykti, tai nuo jo šeimos iki probacijos pareigūnų, ko gero, būtų susiėmę, dar didesnį dėmesį kreipę, žiūrėję, kaip jis elgiasi, ar vartoja alkoholį“, – svarstė teisėja.
Tuo abejoja probacijos pareigūnai. Su anonimiškumo sąlyga sutikęs kalbėti tarnybos atstovas, sekęs bylą, įsitikinęs, kad nelaimei užbėgti už akių galėjo būtent teismas. Jis tvirtino, kad būtent pareigūnai dėjo visas pastangas nuteistąjį izoliuoti iki dar vieno nusikaltimo.
„Be abejo, buvo galima išvengti tos tragedijos, jei būtų atsižvelgta į mūsų teikimus dėl nuteistojo – tiek pirmąjį, tiek antrąjį“, – BNS teigė pareigūnas.
Eilės – dėl ekspertų trūkumo
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vitalijus Šaškovas BNS teigė, kad eilės susidaro dėl ekspertų – gydytojų-psichiatrų – trūkumo, padaugėjusių prašymų atlikti ekspertizes civilinėse bylose dėl neveiksnių asmenų peržiūros.
Jis pabrėžė, kad teismo psichiatrai pasitelkiami tik konkrečiose bylose. Matant, jog asmuo kelia pavojų sau ar aplinkiniams, jis turi būti hospitalizuotas psichiatrinėse ligoninėse. Teismo leidimo reikia tuo atveju, jei matoma, kad asmens sveikatos būklė nepagerėja per kelias paras.
Anot V. Šaškovo, esant ypač skubiems atvejams, net ir teismo ekspertai galėtų taikyti išimtis bei atlikti procedūrą anksčiau, nei po pusmečio.
„Aišku, galima pašnekėti su viršininku – žinant, kad reikia tą padaryti greičiau, atsiradus vietai, kažkam neatvykus, galbūt rastų išimtinę galimybę“, – tvirtino jis.
