Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju Andžejumi Roginskiu.
– Komisare, paskelbėte informaciją, kad Kriminalinės policijos biuras ir visų apskričių pareigūnai atliko plataus masto tarpregioninę policijos operaciją, kurios metu buvo išsiaiškinta vaikų pornografija. Iš viso atlikta 50 kratų, pradėtas 41 ikiteisminis tyrimas dėl pornografinio turinio, kuriame pavaizduojamas vaikas, disponavimo ir platinimo. Ar jūs, pradėję tyrimą, tikėjotės tokio rezultato?
– Mes informavome visuomenę, kad spalio 9-12 dienomis pradėjome tam tikrą kitą, realizavimo fazę prevencinių veiksmų, kuomet mes rinkome informaciją, vykdėme stebėseną ir galimai nustatėme tam tikrą uždraustą veiklą, kuri susijusi su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, platinimu.
Tie skaičiai mūsų nelabai stebina, kadangi, vadovaujantis žvalgybinio pobūdžio veiksmais, mes jautėme ir daugiau mažiau žinojome, kad toks skaičius tyrimų bus pradėtas. Iki tam tikro momento iš taktinių sumetimų laikėme tai paslaptyje.
Šiam momentui turime 18 įtariamųjų, kuriems pareikšti įtarimai ir 16 asmenų yra suteiktas specialaus liudytojo statusas. Tiems 16-ai asmenų taip pat turime labai rimtų klausimų. Nuo atsakymų ir mūsų tyrimo veiksmų, kurie aktyviai vyksta ir dabar, priklausys įtariamojo statuso suteikimas tiems asmenims.
– Iš to, ką kalbate, kad jūsų nestebina tokie mastai, galima daryti išvadą, kad šis reiškinys Lietuvoje yra pakankamai paplitęs?
– Nesakyčiau taip. Paaiškinsiu, kodėl nestebina. Policija jau prieš daug metų pradėjo pokyčius viduje dėl prevencijos. Mes išsikėlėme tikslą kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimi. Dabar matome tam tikrą rezultatą.
Jis nestebina, nes mes turime pakankamai gerus teisinius ir taktinius įrankius kontroliuoti veikas šioje srityje. Tam tikrais atvejais asmuo gali būti pirmą kartą susidūręs su atsisiuntimu, bent vieną nuotrauką, o tai jau tyrimo dalykas – tyčia, netyčia.
– Jūs iš karto užfiksuojat?
– Taip, mes galime užfiksuoti tam tikrais įrankiais ir užduoti tam tikrus klausimus. Tai yra, pagauti už rankos ir paklausti, kas čia vyksta. Manome, kad tai yra labai svarbu tam, kad užkardyti galimus vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus, kas yra sekanti stadija – pati pavojingiausia, į kurią visas pasaulis, taip pat ir mes, skiria didžiausią prioritetą.
Visuomenė sužinojo apie tam tikrą mūsų prevencijos rezultatą, kuomet mes identifikavome tam tikrus asmenis, kurie kažkiek prisilietė prie 1-2 nuotraukų, vaizdo įrašų ir t.t. Be jokios abejonės, didžioji dalis iš jų yra tyčiniai veiksmai, kuriems mes turime labai rimtų klausimų iš teisėsaugos pusės.
– Pradėtas 41 ikiteisminis tyrimas. Komisare, ar mes kalbame pedofilų tinklą ar tai yra atskiri pavieniai atvejai?
– Tikrai nėra bendrininkų grupės. Mes neinkriminuojame bendrininkų, organizuotos grupės. Jokių pedofilų tinklų nėra.
Tai yra pavieniai atvejai ir mes šiuo metu aiškinamės, kurie pavieniai atvejai labiau paplitę, kurie ne, kurie įtariami asmenys įsitraukė labai giliai į tą veiklą, kurie gali patekti į mūsų akiratį. Kai kurie iš jų galimai visam gyvenimui.
Visame pasaulyje skiriamas ypatingas dėmesys asmenims, kurie itin domisi pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas ne šiaip vaikas, o mažametis vaikas. Pasaulyje yra tokia praktika, kad tokie asmenys gali būti stebimi visą gyvenimą.
– O Lietuvoje yra tokių asmenų, kurie stebimi nuolatos?
– Vienetai. Yra tokių asmenų, tačiau tai yra vienetai, kuriuos mes privalome stebėti.
– Jūs juos žinote?
– Taip, be abejonės. Ne tik mes stebime, bet yra atitinkami įrankiai, tarptautinės agentūros Interpolas, Europolas – mes dalinamės informacija su užsienio partneriais. Hipotetiškai pasvarsčius, jei toks asmuo kažkur keliautų ir patenka į pavojingiausių rizikos grupę, jis turėtų būti stebimas užsienio valstybėse.
– Ar tie asmenys gali būti už Lietuvos ribų išeinančio tinklo dalis?
– Šiuo metu tai yra tyrimo dalykas, mes nagrinėjame, ar taip galėtų būti, ar negalėtų. Šiam momentui tvirtai galiu pasakyti, kad tokios informacijos neturime ir tokių duomenų nėra. Ko gero, tokio plataus masto operaciją mes vykdėme kasmet pastaruosius 3 metus. Tokių tinklų, bendrininkavimo formų mes nesame užfiksavę. Jeigu susiję, pagal tą veikimo būdą, pobūdį, šis fenomenas – asmenys labiau bando eiti į pogrindį ir neišduoti vienokių ar kitokių polinkių dėl tam tikrų visuotinai suprantamų priežasčių. Visuomenė tikrai smerkia tokią veiklą ir tokius asmenis.
– Ar asmenys, kuriuos jūs tiriate, pornografinio pobūdžio informaciją naudojo tik savo reikmėms ar yra ir pardavimo faktas? Ar buvo vykdomas verslas?
– Mes tiriame disponavimą ir platinimą. Tas platinimas gali būti dvejopas – gali būti fizinis, gali būti skaitmeninis, internetu, kuomet naudojamos tam tikros programinės įrangos, failų apsikeitimo programos, kuomet tu gali siųstis sau failą, iš tavęs gali siųstis.
Tai traktuojama kaip platinimas, kuomet naudoji tam tikra failų atsisiuntimo programą ir siuntiesi civilinėje apyvartoje žinomą, draudžiamą pornografinio turinio medžiagą, kurioje vaizduojamas vaikas.
Kadangi visos tokios medžiagos, nuotraukos, video įrašai patenka į mūsų teisėsaugos akiratį, tai patenka į tam tikras duomenų bazes – Interpolo tarptautinė duomenų bazė, Europolo tam tikri analitiniai failai. Jeigu mes nustatome naujas nuotraukas, mes taip pat pildome duomenų bazes tam, kad teisėsaugos bendruomenė turėtų tokią informaciją.
– Ar jūs esate nustatę faktą, iš kur jie gauna tą medžiagą?
– Paprastai didžiąja dalimi visuose tyrimuose tai yra internetas. Taip pat ir tamsusis internetas „dark net“, kur bandoma, naudojantis anonimiškumu internete, tą veiklą vykdyti. Bet mes skiriame ypatingą dėmesį, šiuose tyrimuose praktiškai visos šalies mūsų policijos pajėgos dalyvavo finalinėje stadijoje – sulaikant, pareiškiant įtarimus, atliekant kratas. Mes išėmėme daugiau nei 400 objektų, svarbių tyrimui.
– Kas tai yra?
– Įvairūs kompiuteriai, laikmenos, išoriniai diskai, išmanieji įrenginiai, taip pat, galimai dokumentai, jeigu yra atspausdinti. Visiems tyrimams vadovauja praktiškai visų apygardų prokuratūrų prokurorai ir Generalinės prokuratūros prokurorai, su kuriais mes labai betarpiškai išvystome strategiją, taktiką ir šiuose tyrimuose dirbam petys į petį.
– Ar įtariamieji ir tie, kuriems suteiktas specialiojo liudytojo statusas, tarpusavyje pažįstami?
– Didžiąja dalimi ne. Bet ji visi Lietuvos piliečiai.
– O anksčiau jie buvo žinomi policijai?
– Kai kurie iš jų – taip.
– Ir dėl tų pačių veikų?
– Kai kurie iš jų – taip.
– Tiesiog jūs vykdėte stebėseną?
– Taip, mes vykdėme, vykdome ir vykdysime stebėseną nuolatos. Tai viena prioritetinių policijos veiklos sričių dėl to, kad riba tarp tiesiog domėjimosi tokia medžiaga, kur blaiviai tai sunkiai suvokiama – pamačius tas nuotraukas, aš nelinkėčiau ir nenorėčiau jų matyti.
Mūsų tyrėjams, darbuotojams tam tikrais atvejais būna stresai, šokai, pamačius tą medžiagą. Tikrai normalus žmogus, net netyčia užėjęs į tokius puslapius, turėtų bėgti iš ten. Tačiau jeigu matome pasikartojančius, tyčinius veiksmus, kyla labai daug klausimų. Yra labai plona riba, kada, kas iš tokių asmenų susidomės fiziniu seksualiniu išnaudojimu, galimybių paieška
– Šių asmenų apklausos vykdomos. Ką jie patys aiškino, kodėl pas juos tokia medžiaga atsirado?
– Įvairiai. Aš būčiau nelinkęs komentuoti ikiteisminio tyrimo duomenų. Iš praktikos galiu pasakyti, kad paaiškinimai būna įvairūs, bandoma vengti atsakomybės, aiškinti, kad įvyko klaida – netyčia, nesupratau amžiaus ir t.t.
– Kokie tai žmonės?
– Profilis labai įvairus. Dažniausiai vyrai. Šios operacijos metu – tai vidutinio amžiaus vyrai, vienas iš jų net virš 70 metų amžiaus. Tačiau paprastai tai yra vidutinio amžiaus vyrai, nors pasitaiko iš praktikos ir jaunų asmenų, o kartais net nepilnamečių.
– Ar tai dirbantys, išsilavinę žmonės, ar iš skurdesnės socialinės aplinkos?
– Labai įvairiai. Suprantu jūsų klausimą – kokios to priežastys, ar tai tiesiog aplinka turėjo įtakos atitinkamai. Ne. Visas pasaulis, analizuojantis šį reiškinį, fenomeną, negali vienareikšmiai atsakyti, kad tai susiję su socialine aplinka. Labai įvairiai. Mūsų tyrimuose, patirtyje yra gan įvairių, todėl vieno profilio visiškai negalim nupiešti.
– Kurie miestai figūruoja?
– Įvardinom TOP ketvertuką – Vilnius, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai. Daugiausia tyrimų Vilniuje, bet ko gero, tai yra dėsninga, kadangi yra didžiausia žmonių koncentracija.
Vienas iš tyrimų, kurį paskelbėm, kad kalbant apie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami mažamečiai, iš visų tyrimų gausos atliekame tyrimą biure, centrinėje institucijoje, kur kalba eina apie didelius kiekius tam tikros medžiagos, kur vaizduojami mažamečiai.
– O nukentėjusių šiame tyrime yra?
– Tam tikrai atvejais. Be abejonės, mes jų ieškome, ar gali būti nukentėjusių Lietuvos piliečių, tai mums labai jautru. Tokių duomenų nėra. Naudojamasi didžiąja dalimi pasaulyje pripažinta, žinoma pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai, mažamečiai vaikai. Viskas yra įtraukta į duomenų bazes ir tam tikrais atvejais aukos, nukentėję yra nustatyti, tam tikrais atvejais – nenustatyti. Iš Lietuvos tokių asmenų nesame nustatę.
– Yra įvairiausių pasiūlymų, kaip būtų galima stiprinti apsaugą nuo tokių atvejų. Generalinis komisaras sako, galbūt reiktų sekti Norvegijos pavyzdžiu – įsteigti centrą problemos monitoringui, aišku, tai nemažai kainuotų. Ką manote? Kaip tai veiktų?
– Kalbant apie mūsų valstybės labai teisingus, tvirtus žingsnius nusikalstamumo prevencijos link, mes, kaip policija, esame viena iš lyderiaujančių institucijų, tai matosi iš mūsų paskutinių pokyčių, reformų, kuomet mes sustiprinom ženkliai savo pajėgas. Visuomenė gali tai įvertinti pagal atitinkamus rezultatus.
Aš manyčiau, kad priklausomai nuo tam tikro finansavimo, priklauso, kiek daugiau mes galime suvaldyti įvairias rizikas. Jei kalbėsime apie vieną rimčiausių grėsmių – terorizmą, analogiškai jokia valstybė, net stipri, kuri skiria labai daug BVP teisėsaugai arba žvalgybai, negali 100 proc. pasakyti, kad 100 proc. užkardys teroristines veikas. Tačiau gali ir pasako, kad jeigu mums bus skiriamas didesnis finansavimas, mes be jokios abejonės sumažinsime rizikas.
Mes jas mažinsime ir mažinsime. Mes neišvengsime nusikalstamų veikų visiškai ir nuolat nupjovus vieną atšaką, išauga kita. Bet prevencijos srityje mes ir taip darome labai daug. Be abejo, galime daryti ir daugiau, bet pajėgumų trūksta, finansavimo. Tai, ko gero, esminiai momentai, nors mes šioje srityje esame tikrai pakankamai stiprūs.
– Kai paaiškėja tokie skaičiai ir jūs sakote, kad dirbate pakankamai, o rezultatas vis tiek toks – tai yra beprotiškai jautri sritis – net neabejoju, kad visuomenei yra šokas.
– Tam tikra prasme taip, bet mes bandome paaiškinti, kad nebūtų neteisingai interpretuota. Mes norime, kad ši operacija nebūtų neteisingai interpretuota mūsų visuomenėje, kadangi tam tikrais atvejais tyrimas pradėtas dėl vieno, pirmo karto, kuomet asmuo prisilietė prie tokios medžiagos, gal vienos nuotraukos.
Galimai mūsų veiksmai visiškai pakeis jo požiūrį ir gyvenimą. Galimai mes paėmę už rankos pasieksime tikslą, kuris labai svarbus prevencijos srityje – kovoti su priežastimi ir šalinti rizikos veiksnius. Aš tikrai nedramatizuočiau. Jeigu lyginame su kaimyninėmis, Europos Sąjungos valstybėmis, kadangi nuolat analizuojame situaciją užsienio valstybėse, mes nelabai išsiskiriame.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
