Byloje teigiama, jog dėl kyšio jis tarėsi su 33 metų Sigitu Živoltu.
„Nesutinku nė su vienu sakiniu, kurį išgirdau", – išklausęs prokurorės kaltinimų pareiškė G.Furmanavičius.
Jis pasakojo, jog dar 2012 metais būdamas Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentu ir su viceprezidentu Dariumi Jonušiu lankydamasis Stambule gavo dar 1993 metais pinigų iš jo pasiskolinusio asmens žinutę, kad jis galimai negrąžins skolos.
Grįžus į Lietuvą, D.Jonušis G.Furmanavičių supažindino su teisininku S.Živoltu. Į jo biurą G.Furmanavičius atsinešė visus dokumentus ir pasirašė sutartį dėl skolos išieškojimo.
G.Furmanavičiaus žiniomis, S.Živolto bendrovė aktyviai ėmėsi išieškoti skolą ir po kurio laiko S.Živoltas jam perdavė 88 tūkstančius litų. Tačiau dalis skolos dar liko negrąžinta, o G.Furmanavičius pastebėjo, kad skolininkas Jonavos rajone įsirengė kaimo turizmo sodybą.
„Nuo to laiko dėl likusios skolos išieškojimo su S.Živoltu mes bendraudavome telefonu arba susitikdavome maždaug kas tris mėnesius", – pasakojo G.Furmanavičius.
Vėliau Lietuvos automobilių sporto federacija planavo surengti Pasaulio ralio čempionatą. Tarp jo organizatorių buvo ir bendrovė, kurioje dirbo S.Živoltas.
Aptarti reikalų jie susitikdavo Vilniaus centre esančiuose restoranuose. G.Furmanavičiaus teigimu, į vieną susitikimą S.Živoltas atsinešė sklypo, esančio Vilniuje, Subačiaus gatvėje dokumentus. Sklypo, kuris priklausė savivaldybės
valdomai bendrovei „Start Vilnius“, formavimui buvo pritarusios dvi tarnybos, trūko tik NŽT atsakymo.
valdomai bendrovei „Start Vilnius“, formavimui buvo pritarusios dvi tarnybos, trūko tik NŽT atsakymo.
„Noriu pabrėžti, kad reikėjo nebūtinai teigiamo atsakymo. Jie nebuvo sulaukę jokio atsakymo“, – kalbėjo G.Furmanavičius. Jo žodžiais, S.Živoltas siekė išsiaiškinti, kodėl dvi institucijos pritarė projektui, o trečioji nepateikė visiškai jokio atsakymo.
G.Furmanavičius tikino nedaręs jokio poveikio NŽT darbuotojams, jis pats peržiūrėjo dokumentus ir S.Živoltui grąžino vieną segtuvą dokumentų, atsakęs, kad šioje vietoje sklypo suformuoti neįmanoma. „Pagal įstatymus jų prašymas buvo neįgyvendinamas“, – aiškino G.Furmanavičius.
Nors buvęs NŽT direktoriaus padėjėjas teigė sugrąžinęs dokumentus ir davęs neigiamą atsakymą, byloje surinkti duomenys rodo, jog jis ir vėliau su NŽT darbuotojais aptarinėjo šį sklypą. „Man buvo įdomu, kodėl projektui pritarė dvi rimtos institucijos“, – aiškino G.Furmanavičius.
Teismas stebėjosi, kodėl NŽT direktorės patarėjas verslininkų dokumentus paėmė ir atsakymą jiems pateikė neoficialiai.
„NŽT buvo tokia betvarkė, kad žmonės atsakymo yra laukę taip ilgai, kad net pasikeitė įstatymai. Todėl daugybė klientų, net miestų merų siųsti žmonės, eidavo pasikonsultuoti neoficialiai“, - teigė G.Furmanavičius.
Buvęs NŽT direktoriaus patarėjas buvo sulaikytas praėjusių metų balandžio 6-ąją.
Kaltinime teigiama, jog 2015 metų spalio 15 dieną restorane „Neringa" su S.Živoltu susitikęs G.Furmanavičius pažadėjo paveikti atsakingus pareigūnus ir tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkstančių eurų kyšį.
S.Živoltas kaltinamas tuo, jog 2015 metų spalį, susitikęs su sklypą Subačiaus gatvėje įsigijusios bendrovės direktoriumi pareikalavo iš jo 100 tūkstančių eurų – 80 tūkstančių eurų sau ir 20 tūkstančių eurų G.Furmanavičiui.
Bylos duomenimis, lapkričio 2-ąją S.Živoltas susisitiko su G.Furmanavičiumi ir pažadėjo pusę sumos jam duoti iš anksto, o likusią dalį sumokėti tuomet, kai bus pritarta projektui.
S.Živoltas kategorškai neigia savo kaltę, tačiau parodymus teismui pageidavo duoti raštu, savo teiginius pagrįsdamas dokumentais.
