Šis teismas nagrinėja bylą, kurioje jo senelė Laimutė Kedienė kaltinama sukursčiusi mažamečius giedoti iškraipytą Lietuvos himną bei paskleidusi melagingas žinias apie tuometį Kauno apygardos prokuratūros vadovą Kęstutį Betingį.
Teismo salėje peržiūrėjus vaizdo įrašą iš 2010 metų vasario 1-ąją prie Kauno apygardos prokuratūros vykusio piketo, Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos (dabar gimnazija - aut.past.) lietuvių kalbos mokytoja Zigrita Petraitienė atpažino savo auklėtinius Karolį Venckų bei jo antros kartos pusbrolį Simoną.
Berniukai kartu su dar keliais vaikais giedojo iškraipytą Lietuvos himną. Kai prie nepilnamečių priėjo policijos pareigūnai, vaikai teigė į piketą atėję be suaugusiųjų. Įraše matėsi netoliese vaikštanti L.Kedienės sesuo Audronė Skučienė.
Mokytoja Z.Petraitienė ją pažinojo tik iš televizijos laidų. Pedagogė nepažinojo ir kitų šioje akcijoje dalyvavusių vaikų. Apie piketą prie prokuratūros Z.Petraitienė teigė girdėjusi iš mokykloje šurmuliuojančių vaikų, bet kad jame dalyvavo jos auklėtiniai, mokytoja nežinojo.
K.Venckaus klasės auklėtoja ji buvo nuo 5 iki 7 klasės, be to dėstė jam lietuvių kalbą. Būdamas septintokas, prieš pat Velykas, jis kartu su motina N.Venckiene išvyko iš Lietuvos. Tuomet jo klasės auklėtojai pirmą kartą teko bendrauti su policija.
K.Venckui išvykus, mokslų toje pačioje mokykloje nebetęsė ir bendraklasis jo giminaitis - N.Venckienės pusserės Sonatos Žukauskienės sūnus. Kitus mokslo metus jis pradėjo jau Sveikatos mokslų gimnazijoje.
Z.Petraitienė prisiminė, jog K.Venckus buvo labai aktyvus moksleivis ir pavadino jį klasės lyderiu. Tačiau nuo penktos klasės jis savo drabužiuose jau segėjo ženklelį su D.Kedžio atvaizdu ir užrašu „Pedofilams - ne“.
Kitame teismo posėdyje planuojama apklausti ne tik dar vieną K.Venckaus mokytoją, bet ir jo tėvą advokatą Aidą Venckų.
To paprašė L.Kedienė, įsitikinusi, jog tėvai buvo atsakingi už sūnaus auklėjimą ir jo elgesį.
„Aš nebuvau to vaiko globėja, jis su manimi negyveno. Neneigiu, kad jo paklausiau apie tą dainą, bet aš neliepiau jos dainuoti", - aiškino L.Kedienė.
Teisiamoji teismui priekaištavo, jog posėdyje apklausiama tik po vieną liudytoją, dėl ko procesas gali užsitęsti:
„Man jau beveik 80 metų, aš nebeturiu nei sveikatos nei pinigų važinėtis į posėdžius Vilniuje. Kodėl jie negali būti rengiami Kaune?“.