Į Lietuvą jis buvo atskraidintas penktadienį. „Perkėlimas įvyko sklandžiai ir pagal planą“, - pirmadienį Švedijos žiniasklaidai pranešė šios šalies teisėsaugininkai.
N.Bilevičiaus deportacija į Lietuvą vėlavo beveik mėnesį. Pagal galiojančius įstatymus, lietuvis į gimtinę turėjo būti grąžintas praėjus 30 dienų po teismo sprendimo, tačiau švedai vis ieškojo priežasties, kodėl jis turėtų likti bausmę atlikti jų kalėjime.
Pirma švedai teisinosi, kad deportacija gali šiek tiek užtrukti dėl kalbos barjero.
Esą jie negalėjo iškart vykdyti Šiaulių apygardos teismo sprendimo, nes jis jiems buvo atsiųstas lietuvių kalba ir jie negalėjo suprasti, kas jame parašyta.
Išvertus teismo sprendimą į lietuvių kalbą, abejoti N.Bilevičiaus deportacija pradėjo švedų Probacijos tarnyba.
Jos darbuotojams kilo įtarimų, ar nereikėtų deportacijos sustabdyti dėl Lietuvos ir Švedijos įstatymų skirtumų, nes Švedijoje iki gyvos galvos įkalintiems asmenims yra numatytas lygtinis paleidimas, o Lietuvoje jie gali prašyti tik prezidento malonės.
Pats N.Bilevičius dėl savo sprendimo buvo nepalenkiamas. Jis prašė deportacijos nestabdyti ir teigė, kad yra pasiryžęs kalėti Lukiškėse, net jei ten jo gyvenimo sąlygos ir bus daug prastesnės nei tos, kuriomis jis gyveno Švedijoje.
Lietuvio negąsdino ir tai, kad prašyti prezidento malonės jis galės tik atlikęs apie 20 metų jam skirtos bausmės, o iš Lukiškių į pataisos namus galės ištrūkti tik jose išgyvenęs 10 metų.
Kaip ir prašyme dėl deportacijos, taip ir Probacijos tarnybos pareigūnams N.Bilevičius kartojo, kad į Lietuvą jį veja artimųjų ilgesys ir negalėjimas bendrauti, nes dirbdamas ir gyvendamas Švedijoje jis taip ir neišmoko švedų kalbos.
L.Holm žudiko deportacija įvykdyta už valstybės pinigus, tačiau vėliau ši suma per teismą gali būti išieškota iš N.Bilevičiaus.
Pirmasis N.Bilevičiaus prašymą dėl grąžinimo į Lietuvą nagrinėjęs Radviliškio teismas buvo nusprendęs, kad lietuvis įvykdė paprastą žmogžudystę, ir buvo jam nustatęs tik 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Su tuo nesutikusi prokuratūra sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Šis pripažino, kad lietuvis įvykdė nusikaltimą sunkinančiomis aplinkybėmis, auka nusikaltimo padarymo metu buvo bejėgė, todėl nusprendė, kad ir Lietuvoje žudikas turi būti įkalintas iki gyvos galvos.
L.Holm dingo 2015 metų birželio 7-osios vakarą, jos kūnas buvo rastas tik po penkių dienų, birželio 12 dieną.
Tądien už grotų atsidūrė ir N.Bilevičius.
Nustatyta, kad mergina buvo pakarta daržinėje Blomberge, bet maždaug po dviejų valandų nugabenta į už poros kilometrų esantį pastatą ir paslėpta nedidelėje spintoje, kurioje buvo laikomi įrankiai.
Teigiama, kad N.Bilevičius jėga įsitempė L.Holm į daržinę norėdamas ją išprievartauti. Kai kėslai nepavyko, jis užmetė ant merginos kaklo daržinėje rastą virvę ir ją užveržė, o, septyniolikametei praradus sąmonę, pakėlė kūną ir jį pakabino.
Nors lietuvis neigė savo kaltę, o žmona jį gynė, teisėsaugininkams pavyko surinkti pakankamai jo kaltės įrodymų.
Ant virvės, kurios kilpoje buvo pakarta L.Holm, buvo rasta N.Bilevičiaus kraujo. Jo DNR taip pat aptikta ant merginos kūno ir jos drabužių.
„Nusikaltimas padarytas iš seksualinių paskatų, nes L.Holm buvo išrengta. Mergina buvo jauna ir fiziškai silpnesnė už N.Bilevičių, todėl ji jautėsi bejėgė, jai buvo sunku kovoti už savo gyvenimą“, - rašoma nuosprendyje, kuriuo rėmėsi ir Šiaulių teismas, nustatęs bausmės dydį lietuviui.
