„Mūsų garbės reikalas yra baigti šią bylą“, – JAV sulaikius EBSW prezidentą Gintarą Petriką yra pareiškęs tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas S.Liutkevičius.
Kaip atsitiko, kad praėjus daugiau nei dešimtmečiui buvęs aukštas policijos pareigūnas, deklaravęs, kad traiško EBSW aštuonkojo čiuptuvus, ir EBSW viceprezidento pareigas ėjęs A.Pašukevičius tapo verslo partneriais?
„Esu privatus asmuo. Nesiteiraukite ir daugiau neskambinkite“, – išgirdęs neparankius klausimus „Lietuvos rytui“ tepasakė advokatu šiuo metu dirbantis S.Liutkevičius.
Kauno policijos Tardymo valdybos viršininko pareigas S.Liutkevičius ėjo iki 1999 metų – per patį EBSW aferų tyrimo įkarštį.
Teisėsaugos surinktų duomenų nepakako nuteisti A.Pašukevičių, kalėjimo išvengė ir daug kitų EBSW veikėjų.
Dirba su EBSW šulo šeima
63 metų A.Pašukevičius ir 58 metų S.Liutkevičius oficialiai užsiimti bendru verslu nutarė palyginti neseniai.
Jie tapo 2015 metų lapkritį įregistruotos Kauno bendrovės „Toneda“ akcininkais. Internete skelbiama, kad ši įmonė užsiima nekilnojamojo turto nuoma, o joje dirba vos trys žmonės.
Dalis „Tonedos“ akcijų priklauso A.Pašukevičiaus dukteriai Ievai, kuri eina ir firmos direktoriaus pareigas.
Naujausia akcininkė – dar viena buvusio EBSW koncerno viceprezidento šeimos narė Irma Pašukevičiūtė.
Nedidelė bendrovė sugebėjo įsigyti bankrutavusio „Kauno tiekimo“ pastatų kompleksą už 2,3 mln. eurų.
„Kauno tiekimas“ priklausė Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG). Buvęs Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas šiuo metu yra įtariamas byloje dėl maždaug 370 mln. eurų iššvaistymo ir slapstosi nuo teisėsaugos.
Padėjo seni ryšiai?
Šiuos faktus „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kai pradėjo domėtis, kur įsidarbino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pareigų dėl to, kad vairavo išgėrusi, netekusi 35 metų Daiva Gineikaitė.
Pasirodo, kad ją priglaudė Kauno bendrovė „Toneda“. Manoma, jog gauti šį darbą jai padėjo senos jos pažintys su EBSW veikėjais.
Pavyzdžiui, „Šviesaus rytojaus“, „Silbito“ ir kitų EBSW priklausiusių įmonių akcijų turėjo Gintaras Furmanavičius, vadovavęs įmonei „Žemprojektas“, kurios dalis akcijų priklausė šiam koncernui.
Žlugus EBSW G.Furmanavičius tapo vidaus reikalų ministru, o 2015 metais tapo tuometės NŽT vadovės D.Gineikaitės patarėju. Jie abu priklausė Darbo partijai.
2015 metų gruodžio 19 dieną avariją Kaune girta sukėlusi D.Gineikaitė skambino G.Furmanavičiui ir klausė, ką jai daryti. Nacionalinės žemės tarnybos direktorė susisiekė ir su Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi Gediminu Abeciūnu, kuris tapo įtariamuoju kraujo mėginių sukeitimo aferos byloje.
G.Furmanavičius patarė, kaip jai elgtis, tačiau pokalbio turinio „Lietuvos rytui“ neatskleidė. D.Gineikaitės byloje kaip liudytojas apklaustas buvęs jos patarėjas neigė padėjęs jai įsidarbinti „Tonedoje“.
A.Pašukevičių išteisino
„Tonedos“ akcininkas A.Pašukevičius anksčiau buvo teisiamas dėl didelio masto machinacijų drauge su kitais EBSW veikėjais. Iš balos jam pavyko išlipti sausam.
A.Pašukevičius ėjo ne tik EBSW viceprezidento pareigas, bet ir užėmė šiai verslo grupei priklausiusios, indėlius rinkusios investicinės Kauno holdingo kompanijos (KHK) stebėtojų tarybos pirmininko postą.
Jis buvo laikomas EBSW strategu, koncerno prezidento G.Petriko dešiniąja ranka.
A.Pašukevičius su buvusiais bendrininkais iš bankrutavusios KHK buvo teisiamas dėl daugiau nei 80 mln. litų indėlių iššvaistymo.
2003 metais Kauno apygardos teisme jo atžvilgiu byla dėl neteisėtos kreditinės veiklos stambiu mastu buvo nutraukta suėjus senaties terminui, o dėl didelės vertės turto iššvaistymo jis buvo išteisintas.
Investicinės bendrovės direktorei Jolantai Barysienei paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bet čia pat jai pritaikyta amnestija.
KHK stebėtojų tarybos nariams Nijolei Končienei ir Kęstučiui Armaičiui bausmės išvengti padėjo senatis, o buvęs holdingo kompanijos valdybos pirmininkas Valdas Krasnickas, nuteistas kalėti 5 metus ir 6 mėnesius, laisvėje atsidūrė nepraėjus metams po nuosprendžio paskelbimo.
EBSW prezidentas G.Petrikas po ilgą laiką trukusio slapstymosi buvo sučiuptas JAV ir perduotas Lietuvai. 2009 metų liepą jis nuteistas kalėti 7 metus.
Pakilo karjeros laiptais
Kauno holdingo kompanijos surinkti indėliai buvo perskolinami EBSW prezidento bendrovėms.
Įžūlūs veikėjai už svetimus pinigus statėsi namus, pirko lėktuvus, jachtas, kaupė pinigus užsienio bankuose.
Už pusvelčiui įsigytus investicinius čekius buvo privatizuota apie 100 šalies įmonių, o jas įkeitus iš bankų imamos milijoninės paskolos. Šie pinigai į gamybą nebuvo investuoti. Kaip ir iš gyventojų surinktos lėšos, jie kažkur dingo, todėl privatizuotos bendrovės bankrutavo.
Aukštas pareigas Kauno policijoje ėjęs S.Liutkevičius buvo vienas iš tų, kuriam prieš tampant viceministru buvo pavesta tirti daugybę įmonių paskandinusio, tūkstančius gyventojų be santaupų palikusio EBSW aštuonkojo aferas.
Po šio tyrimo S.Liutkevičius ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais – tapo Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriumi, generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus pavaduotoju, Vidaus reikalų ministerijos sekretoriumi, vidaus reikalų viceministru.
Kalbėjo apie teismų sąžinę
2007 metais Seimo laikinoji komisija EBSW veiklai tirti nustatė, kad apie neteisėtas Kauno holdingo kompanijos kredito operacijas buvo žinoma dar 1994 metų sausį.
Tačiau baudžiamoji byla Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyboje iškelta tik 1995 metų rugpjūtį, o kaltinimai G.Petrikui ir A.Pašukevičiui pareikšti dar beveik po dvejų metų – 1997-ųjų balandį.
Teisėsaugai ir teismui pražiopsojus G.Petriko pabėgimą 1997 metų balandžio 23 dieną, aiškintis teko daugeliui pareigūnų, tarp jų ir tuomečiam Kauno tardymo valdybos viršininkui S.Liutkevičiui. Tačiau šio miesto policijos kaltės nebuvo įžvelgta.
2004 metų gegužės mėnesį sulaikius G.Petriką, S.Liutkevičius pareiškė apie policijos „garbės reikalą“ baigti tyrimą dėl iššvaistytų holdingo lėšų.
Dar po šešerių metų duodamas interviu žurnalistui, knygų apie nusikalstamą Kauno pasaulį autoriui Dailiui Dargiui išreiškė nepasitenkinimą dėl švelnaus nuosprendžio buvusiam EBSW prezidentui: „Tai jau teismų sąžinės reikalas.“
S.Liutkevičius netgi žadėjo parašyti knygą apie savo darbą, kurioje svarbią vietą užimtų ir koncerno EBSW aferų tyrimas.
Bet po to užsimezgė keisti ryšiai, keliantys abejonių dėl buvusio pareigūno žodžių skaidrumo, – jis drauge su EBSW šulu A.Pašukevičiumi sukirto rankomis ir ėmė valdyti privačią firmą „Toneda“.
Buvęs kolega apstulbęs
„Tai, ką pasakėte, man staigmena“, – iš „Lietuvos ryto“ išgirdęs apie glaudžius S.Liutkevičiaus ir A.Pašukevičiaus verslo ryšius ištarė buvęs šalies generalinis policijos komisaras, dabartinis Alytaus meras V.Grigaravičius.
Jo nuomone, tarnybą palikę pareigūnai neturėtų užsiimti bendru verslu su žmonėmis, kurių bylas anksčiau patys narpliojo ar apsimetė narplioję: „Tai prasilenkia su sąžine ir etika.
Bet tai – kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Aš dėl gero vardo to nedaryčiau.“
EBSW laikais, kai S.Liutkevičius dirbo Kauno tardymo valdyboje, V.Grigaravičius buvo šalies Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiasis komisaras.
Vėliau jųdviejų keliai vėl susiėjo – S.Liutkevičius tapo generalinio komisaro pavaduotoju.
V.Grigaravičiui tuo metu nekilo abejonių dėl S.Liutkevičiaus, tačiau jis prisiminė, kad visuomenėje buvo juntamas nepasitikėjimas Kauno pareigūnais: „Į priėmimus atvykdavę žmonės prašydavo, kad tik bylų netirtų kauniečiai.“
EBSW į savo gretas perviliojo nemažai valstybinių institucijų darbuotojų.
V.Grigaravičius užvakar prisipažino, kad jam tuo metu, kai dirbo Policijos departamente, buvo pasiūlytos aukštos pareigos EBSW grupėje, bet jis atsisakė.
„Darbas policijoje man buvo mielas – norėjau tęsti tarnybą“, – tvirtino buvęs šalies policijos vadovas.
Sukaupti turto padėjo ir nutrijos?
2010 metais S.Liutkevičiui palikus vidaus reikalų viceministro postą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jo neteisėto praturtėjimo.
S.Liutkevičius atsistatydino Vyriausybėje sudarytai darbo grupei ištyrus jo prižiūrimos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiklą ir pažėrus nemažai kritikos.
Deklaracijoje jis nurodė su žmona 2009 metais turėjęs maždaug 276 tūkst. eurų vertės turto, daugiau nei 33,5 tūkst. eurų piniginių lėšų.
Taip pat S.Liutkevičius deklaravo, kad gautos ir negrąžintos paskolos siekia beveik 69 tūkst. eurų.
Žurnalistų paklaustas apie savo turtų kilmę S.Liutkevičius pateikė įdomią versiją: „Mudu su uošviu auginome nutrijas – aš vežiodavau pašarus iš kaime gyvenančios motinos.“
Tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo subliūško 2015 metais – byla buvo nutraukta neįžvelgus nusikaltimo sudėties.
