Panevėžio vyskupijos kancleris Saulius Černiauskas išplatino laišką visoms parapijoms. Jame raginama nepasitikėti nepažįstamaisiais ir neatskleisti savo elektroninės bankininkystės duomenų.
Pastarosiomis dienomis Panevėžio krašte nusikaltėlių aukomis vos netapo penki dvasininkai, tarp jų ir žinomas Bistrampolio dvaro įkūrėjas Rimantas Gudelis.
Sukčiai tikėjosi, kad pavyks išpešti elektroninės bankininkystės duomenis ir ištuštinti svetimas sąskaitas. R.Gudelio ir jo buhalterės atveju jiems bemaž ir pasisekė.
„Kunigai – labai lengvas taikinys sukčiams. Mūsų vardai ir pavardės, telefonų numeriai viešai skelbiami, tuo nusikaltėliai ir naudojasi. Juk per telefoną nematai, kas skambina: policininkas ar sukčius“, – kalbėjo S.Černiauskas.
Informaciją pešė pamažu
Į savo pinkles telefoniniai sukčiai mėgino įtraukti ir daugiau Panevėžio vyskupijos kunigų. Prieš pusantros savaitės taikiniu tapo žinomas Bistrampolio dvaro įkūrėjas, kelių Kupiškio parapijų klebonas R.Gudelis.
Prieš skambindami sukčiai susirinko pakankamai informacijos apie jį.
Nusikaltėliai kažkokiu būdu sužinojo – galbūt iš savų sėbrų, kad maždaug prieš 8 metus Panevėžio rajone buvo apvogti klebono tėvai.
Manipuliuodami šia informacija sukčiai mikliai apmovė tuo metu Lenkijoje buvusį dvasininką.
Paskambinęs jam telefonu ir policijos tyrėju prisistatęs vyras pažėrė kai kurių detalių iš šios tėvų apvogimo bylos.
Iš pateiktos informacijos kunigui susidaręs įspūdis, kad išties kalba pareigūnas.
Skambintojas žinojo, kad buvo pavogti kunigo banko duomenys. Jis tarp kitko užsiminė, kad pavyko nustatyti įtariamuosius. R.Gudelis neslėpė, kad ši informacija tik dar labiau kėlė pasitikėjimą „tyrėju“.
Pokalbio metu pašnekovas patarė kunigui pakeisti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus.
Kadangi R.Gudelis tuo metu buvo Lenkijoje, jis nurodęs pareigūnui paskambinti buhalterei. Po to kunigas sulaukė dar kelių telefoninių „tyrėjo“ skambučių. Jis teiravosi vis kitų detalių.
Buhalterė diktavo kodus
Policijos tyrėjais apsimetę sukčiai susuko galvą ne tik R.Gudeliui, bet ir Bistrampolio dvaro buhalterei.
Kalbėdami su ja apgavikai vis suokė, kad moteris labai padeda svarbiam tyrimui.
Pokalbis su buhaltere užsitęsė beveik dvi valandas.
Per tą laiką nusikaltėliai neleidę moteriai pasitraukti nuo telefono. Jie vis apgailestavo, kad nepavyksta prisijungti prie banko sąskaitos, ir prašė buhalterės iš prisijungimo generatoriaus padiktuoti vis kitus naujus kodus.
Kunigas džiaugėsi, kad tuo metu Bistrampolio dvaro banko sąskaitoje nebuvo daug pinigų. Apgavikams pavyko pavogti 4 tūkst. eurų – jie buvo pervesti į vieno vyriškio sąskaitą. Vis dėlto jų išgryninti nusikaltėliai nespėjo.
Pinigus pervedė bedarbiui
R.Gudelis, baigęs pokalbį su „tyrėju“, tikino po keliolikos minučių prisiminęs daugiau senos vagystės detalių ir pabandęs jam paskambinti, bet telefonas jau buvo išjungtas: „Tai iškart sukėlė įtarimų.
Keistai atrodė, kad darbo metu pareigūnas išjungė valdišką telefoną.“
Beveik tuo pat metu paskambino banko darbuotojai ir jam pranešė, kad banko sąskaitoje vyksta keistų dalykų.
Kažkokiam bedarbiui Bistrampolio dvaras pervedė kelių tūkstančių eurų atlyginimą.
Supratę, kad buvo apgauti, darbuotojai ėmė iškart veikti. Buvo užblokuoti į svetimą sąskaitą pervesti 4 tūkst. eurų.
R.Gudelio žiniomis, šios sąskaitos savininkas tikino nieko apie pervestus pinigus nežinojęs ir sutiko juos grąžinti Bistrampolio dvarui.
Dažnai pasitaiko, kad svetimiems pinigams išgryninti nusikaltėliai naudoja bedarbių ar pažįstamų banko sąskaitas ir apie savo kėslus jiems nepasakoja.
Dvasininko manymu, čia bandė nagus prikišti kalinimo įstaigose sėdintys kaliniai: „Turi kunigų sąrašą ir skambinėja.
Tikisi, kad kuris nors ir užklius. Tik per Dievo apvaizdą išvengėme nemažų nuostolių.“
Kunigas nesileido į kalbas
Vyskupijos kancleris prisipažino, kad prieš kiek laiko nusikaltėliai bandė apgauti ir jį.
Telefonu paskambinęs vyriškis prisistatė Panevėžio policijos tyrėju.
Skambintojas klausė, ar dvasininkas nepažįsta vieno žmogaus, ir nurodė jo vardą bei pavardę.
Po to pranešė, kad pas šį žmogų rado kunigo asmens dokumentų ir banko sutarties kopijų.
S.Černiauskui atsakius neigiamai, „policininkas“ baigė pokalbį.
Po kelių dienų kancleris vėl sulaukė skambučio. Šįkart „tyrėjas“ pranešė, kad vyriškį, kuris atkakliai tvirtina pažįstantis kunigą, policija sulaikė.
Dvasininkas į ilgas kalbas tikino nesileidęs ir pasakęs, kad jei reikės, ateis ir į policiją. Sukčiui toks atsakymas reiškė, kad jo sumanymas žlugo.
Nepavykus apsukti aplink pirštą, kunigas buvo paliktas ramybėje.
Įžūliai grasino nubausti
S.Černiausko žiniomis, sukčiai mažiausiai buvo nusitaikę į penkis Panevėžio vyskupijos kunigus.
Panašių telefono skambučių buvo sulaukę Rokiškio rajono, Biržų ir Panevėžio dvasininkai.
Rokiškėnas dvasininkas nesileido į kalbas su tariamais tyrėjais ir liepė atsiųsti oficialų kvietimą į policiją.
Tuomet apgavikai bandė aiškinti, kad reikia padėti tyrimui, ir dar įžūliai priminė, jog už trukdymą tirti nusikaltimus yra baudžiama.
Panevėžio policija tiria tik vienintelį sukčiavimo atvejį Bistrampolio dvare.
Dėl kitų pasikėsinimų apgauti dvasininkai į pareigūnus nesikreipė.
Kanclerio manymu, menkai tikėtina, kad pareigūnams pavyks prigriebti nusikaltėlius: „Kol šalyje nebus registruojamos daugkartinio telefonų sąskaitų papildymo kortelės, kurias dabar bet kada galima išmesti, sukčių nesumažės.“
