„Iš Lietuvos pusės visos deportacijai reikiamos procedūros jau sutvarkytos, dabar laukiame žinių iš Švedijos, jie turi pasakyti datą, kada N.Bilevičių bus galima pasiimti“, – portalui lrytas.lt sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Vykdyti N.Bilevičiaus deportacijos procesą Lietuvoje pavesta dviem institucijoms: Viešojo saugumo tarnybai ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
Vos tik iš švedų bus gauta žinia, kad Lietuva gali N.Bilevičių pasiimti, šių tarnybų pareigūnai skris į Švediją ir lietuvį pargabens namo.
Deportacija bus vykdoma už valstybės pinigus, tačiau vėliau ši suma per teismą gali būti išieškota iš N.Bilevičiaus.
Tai, kad septyniolikametės žudikas Lietuvoje turi kalėti iki gyvos galvos, o ne 15 metų, kaip buvo nusprendęs žemesnės instancijos teismas, Šiaulių apygardos teismas paskelbė liepos 4 dieną.
Pagal Lietuvos įstatymus nuteistieji į šalį, kurioje atliks bausmę, turi būti pergabenami per mėnesį. Šis terminas baigiasi penktadienį, tačiau švedai teisinasi, jog laiku negalėjo paruošti visų N.Bilevičiui pervežti reikiamų dokumentų, nes Šiaulių teismo sprendimą gavo lietuvių kalba.
Privalėdami suprasti, kas jame parašyta, turėjo jį išsiversti į jiems suprantamą švedų kalbą.
Nors buvo svarstoma, kad sužinojęs, jog ir Lietuvoje jam teks kalėti iki gyvos galvos ir galimybė ištrūkti į laisvę yra labai maža, N.Bilevičius gali atsisakyti deportacijos ir likti Švedijoje, net ir blogos žinios lietuvio nuomonės nepakeitė.
Jis nori grįžti į Lietuvą, kaip pats sakė, dėl dviejų priežasčių: galimybės matytis su motina ir žmona Irina bei lengvesnio bendravimo, nes gyvendamas Švedijoje taip ir nesugebėjo išmokti šios šalies kalbos.
Švedijoje N.Bilevičius galėjo tikėtis lygtinio paleidimo, Lietuvoje tokios galimybės įkalntieji iki gyvos galvos neturi. Tik atlikę apie 20 metų bausmės jie gali tikėtis prezidento malonės.
Nuteistieji iki gyvos galvos yra laikomi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vienutėse, paduoti prašymą perkelti į pataisos namus jie gali tik po 10 metų.
N.Bilevičius buvo sulaikytas 2015 metų birželio 12-ąją. Tądien buvo rastas L.Holm kūnas.
Nors lietuvis neigė kaltę, o I.Bilevičienė teisme bandė išsukti savo vyrą, teigdama, kad merginos nužudymo metu Nerijus buvo su ja, surinkti įrodymai rodė priešingai.
„Nusikaltimas padarytas iš seksualinių paskatų, nes L.Holm buvo išrengta. Mergina buvo jauna ir fiziškai silpnesnė už N.Bilevičių, todėl ji jautėsi bejėgė, jai buvo sunku kovoti už savo gyvenimą“, – rašoma nuosprendyje, kuriuo rėmėsi ir Šiaulių teismas.
Buvo nustatyta, kad L.Holm nužudyta tą pačią dieną, kai dingo, birželio 7-osios vakarą. Ji buvo pakarta daržinėje Blomberge, o praėjus porai valandų nuvežta į už poros kilometrų esantį pastatą ir paslėpta nedidelėje spintoje, kurioje buvo laikomi įrankiai.
Teigiama, kad N.Bilevičius jėga įsitempė L.Holm į daržinę, norėdamas ją išprievartauti. Kai kėslai nepavyko, jis užmetė ant merginos kaklo daržinėje rastą virvę ir ją užveržė, o septyniolikametei praradus sąmonę pakėlė kūną ir jį pakabino.
Virvės žudikas nepaslėpė, ją paliko ant l.Holm kaklo. Vėliau ant virvės buvo rasta N.Bilevičiaus kraujo, o ant L.Holm kūno ir jos drabužių rasta dešimt N.Bilevičiaus DNR pavyzdžių. Ant merginos apatinių kelnaičių aptikta jo žmonos Irinos DNR pėdsakų.
Manoma, kad I.Bilevičienės DNR ant L.Holm pateko nuo N.Bilevičiaus.
„Visos aplinkybės rodo, kad N.Bilevičius elgėsi negailestingai ir šaltakraujiškai, todėl teismas nusprendžia jį įkalinti iki gyvos galvos“, - paskelbė Švedijos teismas.
Nuosprendį N.Bilevičius skundė apeliacine tvarka, bet jo skundas buvo atmestas, o kasacinio skundo teismas iš viso nepriėmė.
