„Vis galvojau, kad grąžinsiu pinigus, bet nepavyko“, - teisinosi 47 metų neringiškė buhalterė Andžela Rybakovienė, šiandien Klaipėdos apygardos teisme išklausiusį nuosprendį už svetimo turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą. Moteriai skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Nidos vaikų lopšelio-darželio “Ąžuoliukas“ buhalteriją ilgai tvarkiusi A.Rybakovienė, net atlyginusi padarytą žalą, baudžiamosios atsakomybės neišvengė – buvo teisiama už svetimo turto pasisavinimą. Ilgapirštė nugvelbė didelės vertės svetimo svetimo turto – 32 tūkst. eurų.
Klaipėdos apygardos teisme A.Rybakovienės byla pagreitinto proceso tvarka išgliaudyta per pusvalandį, nes ji pripažino savo kaltę, apgailestavo, žadėjo nekartoti klaidų - neskurdinti įstaigų, kurių buhalteriją galbūt dar tvarkys.
Atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes ir kaltintojo poziciją, vagilei bausmė buvo sušvelninta trečdaliu. Teismas pritarė prokuroro siūlytai dvejų metų laisvės atėmimo bausmei jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Preiloje gyvenančiai A.Rybakovienei dabar teks minti Neringos policijos komisariato slenkstį, kai norės keltu iš Smiltynės persikelti į Klaipėdą - teismas ją įpareigojo neišvykti iš Kuršių nerijos be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Įžūliai šlavėsi svetimus pinigus
A.Rybakovienė plušėdama Nidos vaikų darželyje „Ąžuoliukas“ dar talkino Juodkrantėje įsikūrusiam Liudviko Rėzos kultūros centrui – dirbo ten ne visu etatu.
Iš pradžių įtartina buhalterės veikla susidomėjo Neringos kurorto savivaldybės auditoriai. Kai jie stvėrėsi už galvos, į darbą kibo ir finansinių nusikaltimų tyrėjai.
Paaiškėjo, kad A.Rybakovienė ilgai ir sistemingai grobstė svetimus pinigus prie algos prisidurdama didesnį atlyginimą – nuo 2010 metų į savo asmenines sąskaitas “Swenbank“, Snoro, DNB bankuose ji neteisėtai persivesdavo vaikų ugdymo ir kultūros įstaigų lėšas.
Buhalterė nustekeno “Ąžuoliuką“ kasą – per penkerius metus į jos sąskaitas nugulė daugiau kaip 13 tūkst. eurų. Atlikusi 41 neteisėtą mokėjimo operaciją A.Rybakovienė iš vaikų darželio-lopšelio iš viso nugvelbė 28 tūkst. 845 eurus.
Neringos gyventojai pašiurpę
Įsidarbinusi L.Rėzos kultūros centre A.Rybakovienė ir ten nesnaudė – atliko 58 neteisėtas finansines operacijas ir sau prisirašė daugiau nei 14 tūkst. eurų neva papildomo darbo užmokesčio.
Bet ir to vagilei neužteko - pasisavino L.Rėzos kultūros centro lėšas, gautas už lankytojams parduodamą turistinę literatūrą, lankstinukus, suvenyrus. Taip A.Rybakovienės rankose atsidūrė daugiau kaip 4,7 tūkst. eurų, kuriuos preiliškė turėjo nusodinti ne savoje kišenėje, o pervesti į įstaigos sąskaitą banke.
Bendradarbiai nė įtarė, kad draugiška, paslaugi, visada meiliai į akis besišypsanti moteris - apsimetėlė ir vagilė, įžūliai grobstanti jai nepriklausančias lėšas. Juodkrantės L.Rėzos kultūros centre A.Rybakovienė dirbo apie 10 metų.
Neringoje, kur yra vos daugiau kaip 4 tūkstančiai vienas kitą gerai pažįstančių vietos gyventojų, A.Rybakovienės aistringa šešėlinė veikla nustebino ne vien tik su ja dirbusius žmones,
Ir kiti neringiškiai stebėjosi, kad moteris taip ilgai ir nepastebėta nemenkomis sumomis savinosi pinigus iš biudžetinių įstaigų sąskaitų, kontroliuojamų Neringos savivaldybės, dažnai dejuojančios, kad kurortui stinga pinigų.
Įrodyta, kad A.Rybakovienė grobstė svetimas lėšas apgaulingai tvarkydama įstaigų finansinę apskaitą, klastodama oficialiuosius dokumentus.
Kas vertė vogti - bankai ar godumas ?
Kaltinamoji aiškino, kad suleidusi nagus į svetimą turtą ir vogusi iš nevilties – esą uždarbio neužtekdavo, nes iš banko šeimoms reikmėms paėmusi didelę paskolą. Jai atlyginti per mėnesį reikėdavo į banką pervesti 3000 litų įmokas.
„Bankai rėmė prie sienos, psichologiškai gniuždėdė - bandžiau skolintis pinigų iš kitų žmonių, palūkanos dar labiau gramzdino. Norėjau parduoti butą, bet nepavyko. Sutuoktinis gauna tik nedarbingumo pašalpą“, - kalbėjo A.Rybakovienė.
Moteris paaiškino, kodėl net grynuosius už parduotą literatūrą įsimesdavo į kišenę: „Todėl kad Neringoje nėra bankų, kur tokie pinigai pervedami į sąskaitas - reikia važiuoti į Klaipėdą. Nenuvykau, taip ir pasiliko rankose tie pinigai. Vis galvojau, kad nuvažiuosiu vėliau, viską sutvarkysiu“.
O kai reikėdavo bankuose išgryninti iš svetimų sąskaitų į savąją pervestus įstaigų pinigus, A.Rybakovienei turbūt atsirasdavo ir laiko, ir noro persikelti per Kuršių marias.
Neringos savivaldybės kontroliuojamų įstaigų pinigus kaip iš nuosavo aruodo sėmusios buhalterės didžiausia pasisavinta vienkartinė suma siekia 2040, o mažiausia – 12 eurų.
Teisme A.Rybakovienė buvo paklausta, kam reikėjo iš kurorto biudžetinių įstaigų sąskaitų nusirašinėti net smulkias pinigų sumas - duonai ar kokiems nors kitiems tikslams ?
"Nežinau, visko jau nebeprisimenu", - lemeno apie šimtą neteisėtų bankinių operacijų atlikusi ilgapirštė..
