Į Alytaus pataisos namus atlikti jam teismo skirtos bausmės neseniai atvežtas R.Ivanauskas dar tik pratinasi prie naujos aplinkos, tačiau jau jaučiasi išskirtiniu šių namų gyventoju.
Dėl savo aklumo jis iškart sulaukė likimo draugų užuojautos ir įgijo padėjėjų, kurie jam nešioja maistą, iš medicinos darbuotojų paima vaistus, o gamtiniams reikalams prispyrus maloniai atkiša parankę ir palydi iki tualeto.
„Nuteistieji jo gaili, nes yra įsitikinę, kad jis yra aklas ir pats judėti negali“, – „Lietuvos rytui“ sakė pataisos namų darbuotojai.
Kompanijoje – vieni ligoniai
R.Ivanauskas bausmę atlieka vadinamajame socialiniame sektoriuje. Čia laikomi kaliniai, kurie turi rimtų sveikatos problemų ir kuriems reikia nuolatinės medikų priežiūros.
Čia gydomi ir kojų netekę invalidai, ir sergantys hepatitu, ir infekuotieji ŽIV.
Nors kompanija neatrodo maloni, sergantys žmonės geriau nei kas kitas suprato R.Ivanauską, kuris savo sveikata pradėjo skųstis iškart po 2009 metų spalio 5 dienos, kai D.Kedys nužudė tariamai jo dukrą prievartavusį Joną Furmanavičių ir savo buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę.
Susirgo tik po žmogžudysčių
R.Ivanauskas teisme tvirtino, kad dar 2009 metų rugsėjį jis pradėjo vartoti stiprius vaistus nuo depresijos ir Alzheimerio ligos, nors tai paneigė byloje esantys dokumentai.
Pas medikus atėjęs R.Ivanauskas skundėsi blogu miegu, koordinacijos sutrikimais, taip pat pasakojo, kad sunkiai prisimena nesenus įvykius.
Taip jis gavo pažymą, kad serga Alzheimerio liga, nors, vėliau jam atlikus ekspertizę Utenos psichiatrijos ligoninėje, šios ligos požymių specialistai nepastebėjo.
Aklumas – neįminta mįslė
Aklumo, skirtingai nei Alzheimerio ligos, R.Ivanauskas neišsigydė visą laiką. Nors per ketverius metus, kol byla buvo nagrinėjama teisme, žmonės nekart matė R.Ivanauską savarankiškai apsipirkinėjantį parduotuvėje ir yra pastebėję vaikščiojantį vieną, į teismą jis ateidavo įsikabinęs kam nors į parankę.
Jo aklumu buvo suabejojęs ir teismas, nes peržiūrėjus R.Ivanausko ir jo buvusios sugyventinės Eglės Barauskaitės mobiliaisiais telefonais filmuotus įrašus juose matyti matantis žmogus, kuris moko savo sūnų važiuoti dviračiu, vaikšto su juo nelygia ežero pakrante ir kruopščiai karpo ant popieriaus išspausdintų nuotraukų kraštelius.
Atlikta ekspertizė aiškaus atsakymo dėl R.Ivanausko regos nedavė, nes paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra įrangos, kuri aiškiai parodytų, aklas yra žmogus ar tik tokiu apsimeta.
Pagalba – tik už pinigus
Apsimestinis ar tikras aklumas R.Ivanauskui tikrai padeda kalinimo įstaigoje, bet pataisos namų darbuotojai sako, kad tai gali tęstis ne amžinai.
Po kurio laiko patarnautojai paprašys pinigų cigaretėms ar skanesniam maistui ir, jei jų negaus, nusigręš.
„Jei jis turės pakankamai pinigų, toliau džiaugsis aplinkinių rūpinimusi, nes tarp įkalintųjų yra nemažai vargingų žmonių, kurie už cigaretę kitiems net kojines skalbia“, – sakė „Lietuvos ryto“ pašnekovai.
Neišeina net pasivaikščioti
R.Ivanauskas kol kas kameroje gyvena vienas, nors joje gali tilpti penki ar šeši nuteistieji.
Ši kamera tarp nuteistųjų gero vardo neturi, nes dažniausiai joje apgyvendinami sunkiai sergantys kaliniai, kurie iš jos iškeliauja ne į laisvę, o anapilin.
Nors R.Ivanauskui leidžiama išeiti pasivaikščioti į kiemą, jis tuo nesinaudoja ir ištisomis paromis guli lovoje.
Pataisos namų darbuotojai mano, kad taip jis elgiasi ne dėl kokių nors sveikatos problemų, o dėl susikurto paliegusio žmogaus įvaizdžio.
R.Ivanauskas vartoja tik tuos vaistus, kurie jam buvo skirti šeimos gydytojo dar jam būnant laisvėje. Jie jam, kaip ir kitiems 500 nuteistųjų, kasdien atnešami nustatytu laiku.
Iš viso Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka daugiau kaip 1000 vyrų.
Buvo pagalbininkas
R.Ivanauskas buvo suimtas birželio 16-ąją, praėjus dviem savaitėms po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad 8 metų laisvės atėmimo bausmė D.Kedžio draugui yra pelnytas nuosprendis už jo dalyvavimą Kauno žudynėse.
Dvylika dienų jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, po to pervežtas į Alytų.
Nors R.Ivanauskas savo kaltę neigė, teismui užteko įrodymų, kad jis buvo aktyvus D.Kedžio pagalbininkas, – surado jam galimą bendrininką, nuvežė D.Kedį pas jį į Vilnių, kartu kūrė žmogžudysčių planus ir žudiko atsitraukimo kelius.
Kaip matyti iš byloje esančių garso įrašų, R.Ivanauskas norėjo eiti žudyti kartu su D.Kedžiu, tačiau to nepadarė, nes likus kelioms dienoms iki žudynių turėjo gultis į ligoninę dėl planuotos akių operacijos.
Nukentėjusiems teismas iš R.Ivanausko yra priteisęs apie 160 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Dalis šios sumos greičiausiai bus padengta pardavus R.Ivanausko turtą, kuris bylą nagrinėjant teisme buvo areštuotas.
R.Ivanauskui atsidūrus už grotų, jo gynėjas įteikė skundą Lietuvos aukščiausiajam teismui, kuriame teigiama, kad kauniečiui dėl sveikatos būklės per sunku atlikti bausmę ir prašoma panaikinti įkalinimą.
Kalėti aštuoneriems metams nuteistas Drąsiaus Kedžio bendrininkas Raimundas Ivanauskas, kuris save vadina sunkiai sergančiu žmogumi, Alytaus pataisos namuose beveik nesikelia iš lovos. Kol kas jis gali džiaugtis kitų kalinių dėmesiu ir globa.
Į Alytaus pataisos namus atlikti jam teismo skirtos bausmės neseniai atvežtas R.Ivanauskas dar tik pratinasi prie naujos aplinkos, tačiau jau jaučiasi išskirtiniu šių namų gyventoju.
Dėl savo aklumo jis iškart sulaukė likimo draugų užuojautos ir įgijo padėjėjų, kurie jam nešioja maistą, iš medicinos darbuotojų paima vaistus, o gamtiniams reikalams prispyrus maloniai atkiša parankę ir palydi iki tualeto.
„Nuteistieji jo gaili, nes yra įsitikinę, kad jis yra aklas ir pats judėti negali“, – „Lietuvos rytui“ sakė Alytaus pataisos namų darbuotojai.
