Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, neginčijamai nustatė, kad 2012–2014 m. R. Z. padarė net trylika, o N. B. – šešis korupcinio pobūdžio nusikaltimus, kuomet pasinaudodami savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai reikalavo, pažadėjo, susitarė priimti kyšius iš suinteresuotų asmenų, juos priėmė, žadėdami paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Kyšių iš įvairių asmenų savo ir kitų naudai buvo reikalaujama dėl to, kad neva padarytų poveikį ikiteisminius tyrimus organizavusiems ir juos kontroliavusiems Vilniaus apygardos ir apylinkės prokuratūros prokurorams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams, kurie apie daromas korupcinio pobūdžio veikas nieko nežinojo. Darant šias nusikalstamas veikas įvairiems asmenims buvo sudarytos sąlygos manyti, jog tarpininkaujant šiai prokurorei teismuose ir prokuratūroje, suinteresuoti asmenys gali už kyšius išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ji gali įtakoti neteisėtus prokurorų ir teismo veiksmus, jų priimamus procesinius sprendimus. Be to, R. Z. pripažintas kaltu ir už neteisėtą disponavimą šaudmenimis.
Kiti trys kaltinamieji – A. I., L. E. ir J. Š. – nuteisti už tai, kad žadėjo, susitarė ir davė arba priėmė kyšį už palankius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje arba teisme.
Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių ir liudytojų parodymais, Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotais telefoninių pokalbių garso įrašais, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija apie nusikalstamas veikas, dokumentais, gautais iš įvairių valstybinių įstaigų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems R. Z. Ir N. B., įvertino tai, kad nusikaltimai (prekyba poveikiu) padaryti siekiant materialinės naudos, turint tikslą neteisėtai pasipelnyti, buvo daromi ilgą laiką, be to, ypač jautrioje teisingumo vykdymo sferoje, diskredituojant valstybės institucijas – teismą ir prokuratūrą.
Atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti baudžiamojo įstatymo numatytoje veikoje dalyvavusius asmenis, davė nuoseklius ir vienodus parodymus, tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tiesą byloje), kaltinamajam R. Z. teismas skyrė galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam laikotarpiui – trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Skiriant bausmę kaltinamajai N. B. atsižvelgta į tai, kad nusikaltimų padarymo metu ji buvo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, kurios pagrindinis uždavinys organizuojant ir kontroliuojant baudžiamuosius persekiojimus – padėti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, tačiau ji pasinaudodama prokurorės tarnyba vykdė nusikaltimus.
Tokio asmens teisingumo vykdymo sferoje padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, anot teismo, yra itin didelis, dėl N. B. veiksmų buvo iškreipta konstitucinė prokuroro priedermė, o jos padarytų nusikaltimų paskatos žemos ir savanaudiškos. Už padarytus nusikaltimus jai paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, teismas nusprendė laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. N. B. skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė užsiimti teisininko veikla trejiems metams.
Kaltinamuosius A. I., L. E. ir J. Š. teismas taip pat pripažino kaltais ir skyrė jiems tokias bausmes: A. I. – galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieniems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
L. E. teismas skyrė galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir 18754,68 Eur baudą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuspręsta atidėti trejiems metams, įpareigojant L. E. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą. J. Š. skirta 500 MGL (18830 Eur) bauda.
J. Š. ir L. E. įpareigoti baudas sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. I. ir R. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojant juos per vienerius metus sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką. Taip pat teismas nusprendė išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (kyšio dalyko) vertę atitinkančias pinigų sumas: iš N. B. – 3620,25 Eur, A. I. – 874,05 Eur, o R. Z. – 19275,30 Eur.
„Ši baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, o nuosprendis susideda iš 184 lapų. Ikiteisminį tyrimą ir procesinius veiksmus byloje atliko STT pareigūnai, prokuratūros darbuotojai. Ikiteisminis tyrimas atliktas labai kokybiškai, išsamiai, atlikta daug procesinių veiksmų, surinkta labai daug kaltinamųjų kaltę patvirtinančių įrodymų. Pradėjus tyrimą užkirstas kelias minėtiems asmenims toliau vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas,“ – pažymėjo kolegijos pirmininkė.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
