Apie tai, kad kaunietį ketinama suimti, pareigūnai jį perspėjo iš anksto, todėl R.Ivanauskas konvojaus pareigūnus pasitiko jau pasiruošęs ir pasiėmęs visus bausmei atlikti reikalingus daiktus.
Tai, kad bus suimtas R.Ivanauskui neturėjo būti naujiena, nes laisvės atėmimo bausmė jam įsigaliojo birželio 2 dieną, kai Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismo D.Kedžio draugui paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė lieka nepakeista, nors kaunietis ir išteisinamas dėl Mindaugo Žalimo kurstymo dalyvauti D.Kedžio planuotose nusikaltimuose.
R.Ivanauskas buvo pripažintas kaltu padėjęs D.Kedžiui planuoti ir rengtis Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymams.
Šiuos žmones D.Kedys nušovė 2009 metų spalio 5 dieną ir pasislėpė, bet 2010 metų balandžio 17-ąją pats buvo rastas negyvas. Medicinos ekspertų teigimu, D.Kedys girtas užspringo savo skrandžio turiniu.
R.Ivanauskas ir jo buvusi sugyventinė Eglė Barauskaitė, kurią teismas išteisino, teisėsaugos akiratyje atsidūrė iškart po žmogžudysčių Kaune ir iki sulaikymo, kaip liudytojas buvo apklaustas tris kartus.
Vyras tyrėjams aiškino paskutinį kartą D.Kedį matęs spalio 3 dieną, kai šis atvyko pas jį į namus pasiteirauti apie jo sveikatą.
Žmogžudysčių dieną, spalio 5-ąją, kaunietis teigė, kad žinojo savo draugo problemas. Esą D.Kedys buvo su juo gana atviras, pasakojo jam apie tvirkinamą dukrą, apie tai, kad pedofilams padeda mergaitės mama Laimutė Stankūnaitė.
Apklausiamas įtariamuoju R.Ivanauskas visiškai „prarado“ atmintį ir pradėjo aiškinti, kad su D.Kedžiu jį siejo tik sportas, esą garliaviškį domino tik jo konsultacijos dėl atletinės gimnastikos.
Anot jo, jis minėjo, kad turi problemų dėl dukters, tačiau kokių nedetalizavo. Apie tai, kad vyko Kedžių šeimoje R.Ivanauskas teigė sužinojęs tik per televizorių.
Teisme R.Ivanausko atmintis šiek tiek sugrįžo. Jis "prisiminė", kad 2009 metų rudenį kartu su E.Barauskaite ir D.Kedžiu vyko į Vilnių pas M.Žalimą, bet tikino, kad tąkart buvo visiškai girtas, todėl neprisimena nei ką kalbėjo M.Žalimas, nei ko jo prašė D.Kedys.
Teisme pagarsinti R.Ivanausko ir E.Barauskaitės namuose įrašyti pokalbiai parodė, kad R.Ivanauskas ne tik aktyviai padėjo D.Kedžiui ruožtis žmogžudystėmis, bet ir pats mielai būtų juose dalyvavęs, tačiau negalėjo to padaryti dėl suplanuotos akies operacijos.
„Drąskai sakiau, palik man vieną granatą, aš jam sakiau (keiksmažodis), kad nespėsi visko, nespėsi. Jisai septynis norėjo visus. Dar tuos uošvius (keiksmažodis). Kad jie (keiksmažodis) viską žinodami... Palik man vieną, sakiau, damušiu (keiksmažodis)“, - eiliniam Kauno banditui, o ne kultūringam choristui būdingais žodžiais švaistėsi R.Ivanauskas.
Jo teigimu, D.Kedys buvo numatęs, kad žudyti žmones jam padės Juodkrantėje gyvenęs Albertas Žilius, tačiau šį draugo planai išgąsdino ir kurį laiką pagyvenęs pas D.Kedį Klonio gatvėje, A.Žilius spruko atgal į Juodkrantę.
D.Kedys bijojo, kad draugas gali jį išduoti. „O čia Albertucha kalba tai čia, jisai nieko nežino, po mėnesio Drąska jį pati (keiksmažodis) dėsiu, nes jisai, sako, išduos (keiksmažodis) viską, padla“, - D.Kedžio žodžius kartojo R.Ivanauskas.
Apie tai, kad D.Kedys planuoja susidoroti su A.Žiliumi R.Ivanauskas savo kalboje pamini porą kartų.
„Durnius“, - apibūdina A.Žilių R.Ivanauskas, - „Kai jisai jį paliko, sako, gal jį patį padėt, nes išduos visą reikalą“.
Vėliau šių savo žodžių R.Ivanauskas atsižadėjo ir pavadino girto fantazijomis, tačiau kiti byloje surinkti įrodymai nepaliko abejonių - 2009 metų rudenį kaunietis buvo sveikas ir aktyviai talkino D.Kedžiui.
Ir tik vėliau R.Ivanauskas, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gavo pažymą, kad serga Alzheimeriu bei pradėjo kalbėti, kad yra visiškai aklas.
Alzheimerį D.Kedžio bendrininkas netikėtai išsigydė teisme, tačiau iki paskutinės teismo dienos tvirtino, kad nieko nemato. Ar taip yra iš tikro, atsakyti neįmanoma.
Nors R.Ivanausko regėjimui patikrinti buvo paskirta ekspertizė, ekspertai prisipažino, kad Lietuvoje nėra tokios įrangos, kuri leistų patikrinti mato žmogus ar simuliuoja.
