Pensininkė gyvena viena, pas ją dažnai lankosi dukra.
Pastaroji antradienį po pietų buvo ką tik išėjusi iš motinos, kai į duris pasibeldė apyjaunė moteris, nešina dviem stiklainiais pieno.
Nepažįstamoji draugiškai kalbino šeimininkę, tikino esanti šios draugė, pasisakė savo vardą.
Pensininkė iš pradžių sutriko, nes nei nepažįstamosios veidas, nei vardas nebuvo užsifiksavęs atmintyje.
Galimas daiktas, jog garbaus amžiaus moters budrumą pakirto pieno stiklainiai, – negi visiškai svetimas žmogus nei iš šio, nei iš to ateis su lauktuvėmis?
Aferistė, įgavusi pensininkės pasitikėjimą, pasiguodė, jog tolėliau gatvėje sugedo jos automobilis, reikia pas meistrus, o pinigų lyg tyčia nepasiėmė.
Šeimininkė sutiko paskolinti, atsinešė piniginę.
Apsimetėlė pati iš jos išsiėmė 230 eurų, pažadėjo grąžinti skolą ir dingo.
Kai viešnia išėjo, pensininkę apniko dvejonės.
Moteris niekaip negalėjo prisiminti turėjusi tokią bičiulę, todėl įtarė, jog pinigus atidavė vagiliaujančiai sukčiautojai, ir kreipėsi į policiją.
Panašiu būdu prieš du mėnesius buvo įžūliai apmulkinta ir apvogta 80-metė vilkaviškietė.
Tąsyk į jos namus atėjusi solidaus amžiaus moteris teigė, jog jos abi esą buvo bendradarbės, dirbo tame pačiame fabrike.
Nepažįstamoji pasisakė neva savo vardą ir pavardę.
Vilkaviškietė neišdrįso prisipažinti, jog viešnią mato pirmą kartą gyvenime, ir leidosi su ja į kalbas.
Po kiek laiko apsimetėlė pasiguodė, jog nori pirkti karvę, tačiau trūksta pinigų.
Pensininkė jai padavė 300 eurų. Tariama bičiulė pažadėjo greitai grąžinti skolą.
Vilkaviškietė laukė savaitę ir suprato, jog buvo įžūliai apgauta ir apvogta.
