Laimutė Kedienė teisme aiškinosi dėl šmeižto ir anūko dainų

2017 m. gegužės 8 d. 13:23
„Paso neturiu, jis iš manęs paimtas, nes esu didžiausia Lietuvos  nusikaltėlė“, – taip Vilniaus miesto apylinkės teismui prisistatė  Drąsiaus Kedžio motina 73 metų Laimutė Kedienė. 
Daugiau nuotraukų (20)
Į teisėjo klausimą, kiek kartų yra teista, L.Kedienė atsakė: „Dabar esu nuolat teisiama.“ Teisėjui patikslinus, jog ji teista du kartus,  L.Kedienė paprieštaravo: „Aš teista daugiau kartų – šešis, gal septynis – už viską. Negaliu nė žodžio pasakyti.“ 
Šįkart L.Kedienė teisiama už buvusio Kauno apygardos prokuroro Kęstučio  Betingio šmeižtą. Šiuo metu advokatu dirbantis K.Betingis jai pareiškė  7 tūkstančių eurų ieškinį. 
Ji kaltinama ir tuo, kad 2010 metų vasarį sukurstė savo anūką ir kelis  mažamečius prie Kauno apygardos teismo giedoti iškraipytą Lietuvos Respublikos himną. 
2010 metų balandį, kai žolės lapu užspringusio D.Kedžio kūnas  buvo rastas prie Kauno marių, L.Kedienė atvyko į Generalinę prokuratūrą ir pateikė pareiškimą generaliniam prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą  dėl K.Betingio, kuris galimai prasidėjo prie jos sūnaus mirties. 
Dėl to L.Kedienė kaltinama melagingai pranešusi apie nebūtą nusikaltimą  ir įskundusi nekaltą asmenį K.Betingį jį padarius. 
Pareiškimą prokuratūrai pateikusi L.Kedienė prašė patikrinti K.Betingio telefono pokalbių išklotines ir nustatyti jo buvimo vietą D.Kedžio žūties dienomis. 
L.Kedienė tvirtino, kad į prokuratūrą kreipėsi po K.Betingio spaudos konferencijos, per kurią jis kalbėjo, kad D.Kedys ruošėsi sušaudyti daug pareigūnų. 
„Tokią informaciją iš D.Kedžio buvo galima išgauti tik jį kankinant, o  prie marių jis buvo rastas sudaužytas ir subaladotas. Todėl kilo abejonių, kad K.Betingis prisidėjo prie mano sūnaus nužudymo“, – aiškino L.Kedienė. 
Ji įsitikinusi, kad toks pareiškimas negali būti laikomas nusikaltimu: „Prokuroras dėl to nebuvo nei persekiojamas, nei tardomas. Ar jis svarbiausias žmogus Lietuvoje, kad negalima parašyti net pareiškimo?“ 
L.Kedienė tikino žurnalistams apie D.Kedžio žūties aplinkybes niekada nepasakojusi ir interviu nedavusi: „Jei žurnalistai ką ir žinojo, tai tik iš Kauno prokuratūros, nes Kauno prokuratūra visada dirbo priešingai, nei reikėjo.“ 
L.Kedienė kategoriškai neigė kaltę ir dėl iškraipyto himno, kurį  prie prokuratūros sugiedojo jos 11-ametis anūkas. 
Ji neslėpė dar prieš mitingą iš anūko girdėjusi tekstą: „Lietuva, Tėvyne mūsų, tu sysalų žeme“, bet neįžvelgė jokių asociacijų su Lietuvos  himnu. 
Pensininkė tikino niekada nekūrusi ir šio teksto: „Aš ant sienos turiu 
pasikabinusi Lietuvos himną ir jokių iškraipytų himnų niekada nekūriau. 
„Sūnus dingęs, žmonės nužudyti, ar man tada rūpėjo ką nors kurti. Ar aš kokia poetė?“ – braukė ašaras L.Kedienė. Ji neatmetė, kad tekstą galėjo sukurti ir jos anūkas: „Tas vaikas gal kažką ir kūrė, jis ir pasakų knygelę planuoja išleisti.“ 
Ji tvirtino, jog tuo metu dainą panašiu tekstu buvo galima rasti internete ir toks tekstas dažnai buvo skanduojamas per įvairius mitingus,  kurie tuomet vyko beveik kasdien.  
Kaltinimus kategoriškai neigianti L.Kedienė pareiškė, kad prieš posėdį bendravo su savo dukra, iš Lietuvos pasprukusia Neringa Venckiene.  „Anksčiau viskuo buvo kaltinama mano dukra. Ji man atsiuntė jai surašytus kaltinimus, dabar viskas perrašyta man“, – piktinosi L.Kedienė.
Nukentėjusiuoju pripažintas K.Betingis teigė ilgą laiką nekreipęs dėmesio į kritiką, bet atėjo laikas, kai buvo pereita prie absurdiškų kaltinimų, ir vienas jų - L.Kedienės pareiškimas Generalinei prokuratūrai, kad nužudžiau D.Kedį". 
L.Kedienės prašymą iškelti jam baudžiamąją bylą K.Betingis pavadino "visiškais kliedesiais, iš dangaus paimtais teiginiais, kurie visiškai neatitinka tikrovės". 
Nors L.Kedienė teigė nemaniusi, kad jos sūnų D.Kedį kankino ir pats  K.Betingis, tuometis Kauno prokuratūros vadovas pacitavo jos skundą:  "Jame buvo teigiama, kad aš dalyvavau įkalinant, kankinant ir nužudant  D.Kedį." 
Tą pačią dieną, kai L.Kedienės pareiškimas pasiekė Generalinę  prokuratūrą, ši informacija pasirodė žiniasklaidoje. 
 
 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.