„Dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė praeityje, 1994–1995 metais, Lietuvoje, Klaipėdos mieste, nešiojo nužudytą vyriškį, suvyniotą į plastikinę plėvelę.
Po to bandė įgrūsti į Vokietijos politiko Martino Schultzo mašiną, įdėjo lavoną į Vokietijos politikės Angelos Merkel automobilį, vėliau lakstė su lavonu Palangoje, kur bandė jį paslėpti Arūno Valinsko namuose, o vėliau grįžo į Klaipėdą ir bandė paslėpti lavoną mano bute, kur ir buvo suimta Lietuvos policijos pareigūnų“, – tokius kliedesius socialiniuose tinkluose platinęs D.Ustinovas pasirodė esąs psichiškai sveikas.
Kompleksinę ekspertizę jam atlikę psichiatrai nustatė, kad 39 metų vyras turi tam tikrų sutrikimų, tačiau ne tokių, kurie darytų įtaką jo mąstymui ir padėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės.
„Aš ne medikas, o medikai sako, kad jis pakaltinamas“, – „Lietuvos rytui“ sakė ikiteisminį tyrimą dėl politikų šmeižto atlikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Saulius Galminas, kuris ir pats buvo suabejojęs klaipėdiečio psichikos būkle.
Sulaikius ir apklausus D.Ustinovą prokuroras manė, kad šiam vyrui greičiausiai prireiks ilgo psichiatrų gydymo, nes jis tikėjo tuo, ką pats rašė socialiniuose tinkluose, ir didžiavosi, kad paskelbęs tokius „faktus“ atliko pilietinę pareigą.
O juose D.Ustinovas fantazavo ne tik apie D.Grybauskaitę. Vienoje savo aprašytų „istorijų“ jis teigė, kad kartą Klaipėdoje, viename Nidos gatvės butų, jam teko būti kartu su prezidente, politologu, dabartiniu Seimo nariu, konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu bei parlamentaru Povilu Urbšiu.
Ten buvo ir neįvardytas Belgijos policijos pareigūnas, kurį D.Grybauskaitė, kilus kažkokiam konfliktui, bandė nužudyti.
Prie šio aprašymo buvo pridėta kažkokio smarkiai sumušto vyriškio nuotrauka.
Tokios D.Ustinovo fantazijos neliko nepastebėtos socialinių tinklų vartotojų. Jie dėl šmeižto kreipėsi į policiją, kuri iškart pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Klaipėdiečio namuose buvo atliktos kratos, o jam pačiam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paimti asmens dokumentai.
D.Ustinovas dėl savo šmeižikiškų pareiškimų policijai buvo žinomas ir anksčiau. Jis į įvairias institucijas siuntinėdavo krūvas laiškų, kuriuose taip pat „atskleisdavo“ tariamus politikų nusikaltimus.
