Švedijoje iki gyvos galvos nuteistas Nerijus Bilevičius Lietuvoje dar galės pasidžiaugti laisve

Be to, N.Bilevičiui atsirado viltis gyvenimą baigti ne kalėjime, o jau po penkiolikos už grotų praleistų metų išeiti į laisvę.

Bylą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo išnagrinėjęs Radviliškio rajono apylinkės teismas trečiadienį patenkino N.Bilevičiaus prašymą dėl bausmės atlikimo Lietuvoje.

N.Bilevičiaus kaltės įrodymų Radviliškio rajono apylinkės teismas nenagrinėjo. 

Bylą išnagrinėjęs teisėjas išsiaiškino, ar nėra kokių nors kliūčių deportacijai ir, pripažinęs Švedijos teismo priimtą nuosprendį, pakeitė kaltinimus nuteistajam.

Kaltinimai N.Bilevičiui buvo perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nuostatas. 

N.Bilevičiaus įvykdytas nusikaltimas buvo kvalifikuotas, kaip tyčinis nužudymas, už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. 

Radviliškio rajono apylinkės teismas N.Bilevičiui skyrė maksimalią Lietuvoje už tokį nusikaltimą numatytą bausmę - penkiolika metų nelaisvės. 

Iš Teisingumo ministerijos gautą N.Bilevičiaus deportacijos bylą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka – į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamas nei prokuroras, nei advokatas. 

Tiek prokuroras, tiek N.Bilevičiui valstybės skirtas advokatas galėjo prašyti, kad vyktų viešas teismo posėdis, tačiau tokių prašymų nebuvo gauta.

Kelią N.Bilelevičiaus deportacijai atveriantis Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas dar gali būti apskųstas. Jį gali apskųsti prokuroras, advokatas, pats N.Bilevičius ir L.Holm artimieji.      

Jei skundų nebus gauta, prasidės kalinio deportacijos procesas. Deportacija turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo. 

Švediją sukrėtęs nusikaltimas, už kurį N.Bilevičiui šios šalies teismas skyrė griežčiausią bausmę, buvo įvykdytas 2015-ųjų vasarą. 

Birželio 7-osios vakare policija gavo pranešimą apie Blomberge prapuolusią septyniolikametę L.Holm. Apie 18 valandą po darbo iš kavinės išėjusi mergina dingo be žinios. 

Po penkias dienas trukusio paieškų, birželio 12-ąją, nepilnametės kūnas buvo rastas už poros kilometrų nuo miestelio esančiame pastate. Žudikas lavoną paslėpė nedidelėje spintoje, kurioje buvo laikomi įrankiai.    

Įtariant L.Holm nužudymu sulaikytas N.Bilevičius pareigūnams negalėjo pateikti įtikinamo alibi, kur birželio 7-ąją buvo nuo 18 iki 20 valandos. 

Vyras tvirtino laiką leidęs namuose, o 19 val. 35 min. per „Skype“ kalbėjęsis su mama. Nors N.Bilevičiaus žodžius, kad švedės nužudymo vakarą jis buvo namuose, patvirtino ir žmona, teismas ja nepatikėjo. 

N.Bilevičiaus kaltės įrodymu tapo ant aukos kūno ir virvės, kuria buvo pakarta mergina, likę DNR pėdsakai. 

Ant L.Holm kaklo užnertos virvės buvo rasta N.Bilevičiaus kraujo, o ant L.Holm kūno ir jos drabužių - dešimt N.Bilevičiaus DNR pavyzdžių.
   
Pats N.Bilevičius ir per bylos tyrimą ir teisme aiškino, kad L.Holm niekada nematė, o jo kraujas ant merginos galėjo pakliūti atsitiktinai, esą jis dažnai įsipjauna, be to rankos kraujuoja dėl žvynelinės. 

Šia lietuvio versija teismas nepatikėjo.

Teigiama, kad N.Bilevičius jėga įsitempė L.Holm į daržinę, norėdamas ją išprievartauti. Kai kėslai nepavyko, jis užmetė ant merginos kaklo daržinėje rastą virvę ir ją užveržė, o septyniolikametei praradus sąmonę, pakėlė kūną ir jį pakabino. 

Bylą dėl L.Holm nužudymo išnagrinėjęs Švedijos teismas pernai lapkričio 15-ąją N.Bilevičių nuteisė kalėti iki gyvos galvos. 

Nuosprendį nuteistasis bandė apskųsti, tačiau Apeliacinis teismas nuosprendžio N.Bilevičiui nepakeitė, o Aukščiausiasis teismas jo skundo iš viso nepriėmė.

Nepilnametės žudikui Švedijos kalėjime nebuvo saldu. 

Dar prieš nuosprendžio paskelbimą pernai spalį N.Bilevičiui prireikė medikų pagalbos – lietuvis iš kalėjimo buvo išvežtas į ligoninę. 

Švedijos spauda rašė, kad šiemet vasarį N.Bilevičiui dirbant kalėjimo medžio dirbtuvėse keli kaliniai šliūkštelėjo į veidą karšto vandens.

Nors lietuvis stipriai nenukentėjo, jis siekiant užtikrinti jo paties saugumą buvo atskirtas nuo kitų kalinių. 

Pasak švedų spaudos N.Bilevičius buvo kalinamas kalėjimo skyriuje, kuriame laikomi seksualiniai nusikaltėliai.

Savo prašyme atlikti bausmę Lietuvoje N.Bilevičius nurodė kelias priežastis. 
  
Lietuvis paaiškino, kad su Švedija jo nesieja jokie ryšiai: jis nemoka švedų kalbos, todėl negali laisvai bendrauti nei su kitais nuteistaisiais, nei su prižiūrėtojais. 

N.Bilevičiaus taip pat virtino norįs matytis su savo mama ir žmona, kurios turi teisę jį lankyti Švedijoje, bet to negali padaryti dėl dvi šalis skiriančio atstumo. 

Gali būti, kad N.Bilevičius į Lietuvą sugrįžti panoro ir įvertinęs savo galimybes kuo greičiau išeiti į laisvę. 

Pagal Švedijoje galiojančius įstatymus kalėti iki gyvos galvos nuteistas asmuo į teismą dėl terminuotos bausmės paskyrimo gali kreiptis už grotų praleidęs dešimt metų. 

Jei teismas vietoj įkalinimo iki gyvos galvos skiria terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kalinys Švedijoje vėl po kurio laiko gali kreiptis į teismą dėl lygtinio paleidimo. 

Nors N.Bilevičius Švedijoje ir buvo nuteistas griežčiausia bausme – kalėjimu iki gyvos galvos – jo įvykdytas nusikaltimas buvo traktuotas, kaip tyčinis nužudymas, už kurį Lietuvoje baudžiama terminuota laisvės atėmimo bausme nuo septynerių iki penkiolikos metų. 

Todėl į tėvynę sugrįžti panorusiam N.Bilevičiui nėra pagrindo Lietuvoje taikyti griežtesnės bausmės už tą, kuri už tokį nusikaltimą yra numatyta mūsų šalies įstatymuose.