Už šį nusikaltimą teisiamas buvęs teisės studentas 24 metų Karolis Neoras. Kauno apygardos teismas nusprendė jam skirti naują stacionarią pasichiatrijos ekspertizę.
K.Neoras išklausyti nuosprendžio atvyko mūvėdamas trumpomis kelnėmis. Kaip ir viso proceso metu, jaunuolis nerodė jokių emocijų.
Teismo nuomone, ekspertizė reikalinga siekiant pašalinti kai kuriuos byloje esančius prieštaravimus, susijusius su teisiamojo psichine būkle. Teisme paskelbta, kad K.Neoras anksčiau kreipėsi pagalbos į medikus dėl psichikos sutrikimų.
Kauno apygardos prokuroras Virginijus Sokolovas neabejojo, kad surinkta pakankamai jaunuolio kaltės įrodymų, nepaisant aplinkybės, kad nužudytųjų kūnai nerasti. K.Neoro gynėjas Ričardas Girdziušas anksčiau pareiškė netikintis, kad jo ginamasis susijęs su dviejų moterų nužudymu.
R.Girdziušas jau anksčiau prašė teismo skirti pakartotinę psichiatrijos ekspertizę ginamajam, tačiau prašymas buvo atmetas.
Prokuroras V.Sokolovas mano, kad nieko bloga neatsitiks, jeigu K.Neorą dar kartą ištirs specialistai.
„Esu ir visada būsiu teisus. Nusprendžiau neteikti jokių paaiškinimų, nes teisinasi tik kaltieji“, – nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme pareiškė K.Neoras. Jis nesutiko atsakinėti į klausimus, taip pat atsisakė paskutinio žodžio.
Jaunuolis tapo vienos mįslingiausių ir keisčiausių pastarojo meto nužudymo bylų šalyje pagrindiniu veikėju, o prokurorai būtent jį apkaltino 86 metų Valerijos Urmonienės ir 63-ejų Nijolės Vaškevičienės nužudymu.
„Byloje esančių įrodymų pakanka tik pranašystėms, o medikų išvada yra niekinė“, – šaipėsi jaunuolis. Raginamas paaiškinti aplinkybes jis atrėžė neprivalantis nieko įrodinėti – tai esą turi daryti prokuroras.
K.Neorui buvo skirta psichiatrijos ekspertizė. Ją atlikę Utenos psichiatrai nustatė, kad įtariamasis gali atsakyti už savo veiksmus. Negana to, medikai neabejojo, kad jis simuliavo sunkią psichikos ligą, nes pasireiškę simptomai buvo nesuderinami su įprasta ligos eiga.
K.Neoras tikino daugelio dalykų neprisimenantis, tačiau atminties spragos nebūdingos šizofrenija sergantiems žmonėms.
„Neturi juk jokių įrodymų, kūno nerado“, – vieno pokalbio su medikais metu pareiškė kaunietis. Vaikinas su N.Vaškevičiene gyveno vienoje daugiabučio laiptinėje, o su V.Urmoniene pakaunėje buvo sodo kaimynai.
Iš pradžių pasigesta Kalniečiuose gyvenusios N.Vaškevičienės – tai įvyko 2015-ųjų sausio 23-iąją, tačiau sūnus jos pasigedo tik po mėnesio, mat vyras retai susitikdavo su motina ir užsukdavo tik pasiimti komunalinių mokesčių sąskaitų.
V.Urmonienė dingo sausio 26-ąją. Moteris gyveno Kauno centre, Maironio gatvėje. Ryte ji dar buvo nuvykusi pas gydytoją, o vidurdienį jau neatsiliepė į draugės skambučius telefonu.
Tyrėjai spėjo, kad išeidamas iš V.Urmonienės namų K.Neoras mėgino suklaidinti pareigūnus ir šokdamas pro langą susilaužė koją. Pats kaunietis aiškino, kad nelaimė įvyko tiesiog paslydus.
Pensininkės būste kriminalistai taip pat aptiko kraujo dėmių. Jas buvo bandyta valyti ar kitaip sunaikinti. Tyrėjai mano, kad moters kūnas buvo padalytas dalimis ir paslėptas.
