„Tai buvo serialas. Viena serija sekė po kitos“, – taip bendravimą su tarptautiniais sukčiais apibūdino buvęs Klaipėdos krepšinio klubo „Neptūnas“ generalinis direktorius Osvaldas Kurauskas.
Tuomečiai „Neptūno“ vadovai greitai suprato, kad susidūrė su sukčiais, tačiau su jais bendravo tol, kol aferistus susekė Kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnai.
Sukčiais iš Italijos ir Rumunijos kriminalistai susidomėjo po to, kai Pakruojo futbolo klubas „Kruoja“ prarado 250 tūkstančių eurų.
Siekė tapti rėmėjais
Klaipėdos krepšinio klubo vadovas O.Kurauskas jokių įtarimų nekeliantį laišką elektroniniu paštu gavo 2014-ųjų rudenį, kai „Neptūnas“ žengė pirmuosius žingsnius Eurolygoje.
Tarptautinės korporacijos vadovu prisistatęs laiško autorius krepšinio klubui siūlė finansinę paramą mainais už reklamą.
Buvo teigiama, kad bendrovė Lietuvoje planuoja investicijas į nekilnojamąjį turtą, o savo prekės ženklą norėtų garsinti remdama krepšinį.
Pirmajam susitikimui būsimieji rėmėjai pasiūlė Paryžių arba Milaną.
2014 metų lapkritį į Milaną nuvykę O.Kurauskas ir „Neptūno“ projektų ir vystymo vadovas Viktoras Usovas pasiruošė klubo pristatymui, galimiems rėmėjams nuvežė dovanų su komandos atributika.
Italai demonstravo prabangą
Solidžiai atrodė ir vadinamieji rėmėjai.
Jie susitiko viešbutyje „Hilton“, į jį atvažiavo brangiais automobiliais, buvo solidžiai apsirengę. Klaipėdiečiams į akis krito brangūs abiejų derybininkų laikrodžiai.
„Jie atrodė rimti, sporto reikalus išmanantys žmonės“, – kompanijos „Mikati Associates“ atstovais prisistačiusius pašnekovus prisiminė O.Kurauskas.
Vieną jų šis klaipėdietis išvydo teismo salėje.
Tai – italas Luca Poltronieri, kuris susitikimo metu prisistatė tik Franko vardu.
Norėjo ryškios reklamos
Su ryškiu akcentu angliškai kalbėję italai domėjosi, kas yra didžiausi „Neptūno“ rėmėjai.
Išgirdę, kad Klaipėdos miesto savivaldybė klubui per metus skyrė 600 tūkstančių eurų, užsieniečiai pasiūlė dvigubai didesnę sumą – 1,2 milijono eurų.
Už tai, kad galėtų vadintis pagrindiniais komandos rėmėjais, o jų reklama būtų matomiausia, jie pažadėjo tokią sumą „Neptūnui“ skirti trejus metus.
Klaipėdos klubo rėmėjais panorę tapti užsieniečiai turėjo ir daugiau pageidavimų.
Jie prašė pasirašyti ne tik rėmimo, bet ir tarpininkavimo sutartis, o mokestį už tarpininkavimą gauti grynaisiais.
Jie nurodė, kad norėdami gauti 1,2 milijono eurų paramą Klaipėdos „Neptūno“ vadovai grynaisiais turi sumokėti 250 tūkstančių eurų.
Tai esą patvirtintų, kad komandos finansinė padėtis gera ir jie neliks apgauti.
Pinigų vokais nevežiojo
Prašymas atsiskaityti grynaisiais kiek nustebino O.Kurauską, todėl grįžęs į Klaipėdą jis nuėjo pasitarti pas vieno banko generalinį direktorių.
Jis paaiškino, kad tokią sumą grynųjų pinigų reikia užsisakyti prieš kelias dienas ir atsiimti specialioje banko patalpoje.
Italai nesutiko nei kartu su „Neptūno“ atstovais vykti į banką, nei apsilankyti klubo biure Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
Jie reikalavo, kad pinigai būtų perduoti nurodytame viešbutyje, o kupiūros privalo būti tik po 500 eurų.
Pagal jų planą, „Neptūno“ vadovai turėjo pasirašyti ant voko su pinigais, o jį gavę tariami rėmėjai iš karto pervestų žadėtus 1,2 milijono eurų.
Vykdyti keistų reikalavimų „Neptūno“ vadovai neskubėjo. Jie nusprendė patikrinti, ar galimi rėmėjai iš tiesų yra garsios ir turtingos Mikati giminės iš Libano atstovai.
Kreipėsi į Libano politiką
Najibas Mikati neseniai buvo atsistatydinęs iš Libano premjero posto, todėl „Neptūnas“ nusprendė kreiptis į šios šalies vyriausybę.
Iš Mikati šeimos atstovų jie sulaukė atsakymo, kad sporto rėmėjais prisistatę vyrai nėra nė vienos jiems priklausančios bendrovės atstovai.
Vos tik „Neptūno“ vadovai sulaukė atsakymo iš Libano, bendrovės „Mikati Associates“ interneto tinklalapis buvo uždarytas.
Liko tik užrašas, kad svetainė nepasiekiama, o jos įkūrėjai nelegaliai naudojasi Mikati giminės vardu.
Panašaus atsakymo „Neptūnas“ sulaukė nusiuntęs laišką vienai laikrodžius gaminančiai bendrovei, kuri taip pat buvo minima derybininkų laiškuose.
Paaiškėjo, kad parama sportui neužsiimanti bendrovė tokių užklausų jau buvo sulaukusi iš kelių Anglijos futbolo klubų.
Tuomet „Neptūno“ vadovams tapo visiškai aišku, kad jie atsidūrė sukčių akiratyje.
Laiškai kėlė šypseną
Tuometis Klaipėdos klubo direktorius O.Kurauskas į apsišaukėlių laiškus daugiau neatsakinėjo, o projektų vadovas su jais bendravo toliau.
„Su jais ryšius palaikiau norėdamas praskaidrinti nuotaiką, nes sporto vadybą nors kiek suprantančiam žmogui jų laiškai atrodė absurdiški“, – teisme pasakojo V.Usovas.
Netrukus bendravimas su įtartinais užsieniečiais tapo ne tiktai pramoga.
Susitikęs su Pakruojo futbolo komandos „Kruoja“ advokate O.Kurauskas sužinojo, kad panašius užsieniečių reikalavimus įvykdęs futbolo klubo savininkas Emilijus Junevičius prieš kelis mėnesius prarado 250 tūkstančių eurų.
Į voką sudėti pinigai viešbutyje buvo sukeisti, o futbolo komandos savininkui liko popierių krūva.
„Neptūno“ vadovai buvo iškviesti į KPB, kur V.Usovas pažadėjo tęsti bendravimą su „Kruoją“ galimai apgavusiais sukčiais.
Gavę teismo leidimą pareigūnai pradėjo įrašinėti visus jų pokalbius.
Siūlė sumokėti deimantais
Per kelis mėnesius V.Usovas iš tariamų rėmėjų sulaukė daugybės laiškų ir skambučių, o „Neptūnui“ žadama paramos suma vis augo, kol pasiekė 7,2 milijono eurų.
Išaugo ir tarpininkavimo mokestis. Kad gautų tokią sumą, „Neptūnas“ tarpininkams turėjo sumokėti milijoną eurų. Pinigų perdavimo sąlygos buvo itin painios.
Šįkart atvežti milijoną eurų grynaisiais pažadėjo patys italai. Į paramos sutartį turėjo būti įrašyta 8,2 milijono eurų suma, bet vos tik gavęs paramą milijoną eurų „Neptūnas“ jiems turėjo grąžinti grynaisiais arba nupirkti brangių laikrodžių – derybininkai atsiuntė ir jų pavyzdžius.
Vietoj laikrodžių jiems būtų tikę ir deimantai.
Ilgai rinkosi viešbutį
Į penkis vokus sudėti pinigai „Neptūno“ atstovams turėjo būti perduoti ir perskaičiuoti viename Vilniaus viešbučių.
Tuomet jie turėjo būti palikti viešbučio arba banko seife, o jo raktas perduotas „Neptūno“ atstovams.
Nors užsieniečiai ilgai atidėliojo vizitą į Vilnių, susitikimas buvo suplanuotas 2015-ųjų balandžio 22-ąją. Kuriame viešbutyje turėjo vykti keista ceremonija, V.Usovas nežinojo iki paskutinės minutės.
Vienas italų telefonu pranešė, kad jo kolegos atskris naktį ir rytą išsirinks susitikimo vietą.
Viešbutyje „Comfort Hotel“ įsikūręs V.Usovas jų skambučio laukė kartu su kriminalistu.
Išeidamas iš kambario prie viešbučio registratūros jis netikėtai pamatė Milane Franku prisistačiusį L.Poltronieri, nors į susitikimą turėjo atvykti kažkuris jo atstovas.
Vairuotojas – kriminalistas
Į susitikimą viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“ L.Poltronieri iš tiesų neatvyko. Gerokai vėluodamas viešbutyje pasirodė jo siųstas vyras, vardu Danielis. Jis atsiprašė, kad iš karto nepavyko atgabenti visų pinigų, ir susitikimą atidėjo valandai.
Per tą laiką jis žadėjo išspręsti problemą ir dėl viešbučio, kuriame turėjo būti skaičiuojami pinigai, – jis buvo perpildytas, todėl reikėjo greitai išsikraustyti iš kambario.
V.Usovas svečią įspėjo, kad jo automobilyje laukia „Neptūno“ klubo vairuotojas, kurį vaidino KPB pareigūnas.
Atsigabeno savo stalą
Per kelias valandas derybininkų taip ir nesulaukęs V.Usovas su kriminalistu nuvažiavo prie Vilniaus oro uosto.
Ten pavakarę ir buvo sulaikyta visa užsieniečių kompanija. Kai įkliuvo policijai, jie jau buvo spėję atiduoti bagažą. Jį patikrinę pareigūnai suprato, kodėl atvykėliai taip ilgai rinkosi susitikimui tinkantį viešbutį.
Aferistai buvo atsigabenę specialų stalą, kurį planavo susimontuoti viešbučio kambaryje. Stalo viduje turėjo slėptis vienas užsieniečių ir mikliai turėjo sukeisti vokus su milijonu eurų.
Pagal šį planą, „Neptūno“, kaip ir „Kruojos“, atstovams turėjo likti vokai su popieriaus lapeliais.
Laukia teismas Šveicarijoje
Bylą perdavus teismui, Italijos pilietis L.Poltronieri bei Prancūzijos ir Rumunijos pilietybę turintis Eudoras Mohaci buvo paleisti už užstatą. Jie į teismo posėdžius atvyksta tiesiai iš oro uosto.
Rumunai Augustinas Kissas ir Marianas Sergiu Vilaroiu iki šiol laikomi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Pasibaigus teismui Lietuvoje, panašus procesas jų laukia Šveicarijoje. Lietuva yra gavusi šios šalies prašymą išduoti šios grupuotės narius.
Stambios kupiūros pavirto popieriais
Futbolo klubo Pakruojo „Kruojos“ savininkas E.Junevičius (nuotr.) į sukčių pinkles pateko norėdamas parduoti komandą už milijoną eurų. Tokio pasiūlymo jis elektroniniu paštu sulaukė iš J.Routmanu prisistačiusio užsieniečio.
Kad už klubą gautų milijoną eurų, „Kruojos“ savininkas grynaisiais turėjo sumokėti tarpininkavimo mokestį – 250 tūkst. eurų.
Po nesėkmingų derybų paslaptingi investuotojai pažadėjo atvykti į Lietuvą ir pateikė kitą pasiūlymą.
„Kruojos“ savininkas turėjo tik parodyti, kad turi 250 tūkst. eurų grynaisiais, kuriuos galės laikyti savo banko seife, kol bus pasirašyta galutinė sutartis. Visi pinigai turėjo būti 500 eurų kupiūromis.
Iš savo sąskaitos banke ketvirtį milijono eurų pasiėmęs E.Junevičius juos pasidėjo Vilniaus viešbučio „Holiday Inn“ kambario seife.
Tame pačiame viešbutyje vyko ir jų susitikimas su tariamais klubo pirkėjais. Po jo vienas derybininkų kartu su E.Junevičiumi nuėjo į viešbučio kambarį perskaičiuoti pinigų.
„Kruojos“ savininkas suprato, kad tikrindamas jo atneštus pinigus užsienietis juos pakeitė savais, voką suspaudė, užklijavo lipniąja juosta ir padėjo į seifą.
Užklijuotą voką su pinigais E.Junevičius tą pačią dieną nuvežė į seifą banke, o jo advokatė toliau tęsė derybas su investuotojais iš Italijos. Po kelių savaičių, kai ryšys su jais visai nutrūko, E.Junevičius nuvažiavo į banką.
Prakirpęs voką jis nustėro: 500 eurų kupiūra buvo tik ant viršaus, o po ja – popieriaus lapeliai. Tai sukčių dažnai naudojama vadinamoji lėlė.
