Iš Teisingumo ministerijos septyniolkametės Lisos Holm žudiko bylą gavęs Radviliškio rajono apylinkės teismas jau paskyrė posėdžio datą.
36 metų N.Bilevičiaus bylos teismas imsis po trijų savaičių.
Bylą teismas planuoja nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kiti proceso dalyviai į jį nebus kviečiami, nebent patys paprieštarautų tokiam teisėjo sprendimui ir pareikalauti, kad vyktų žodinis procesas.
Pasak Šiaulių apygardos teismo atstovo Vytauto Jončo, nors N.Bilevičiaus kaltės įrodymų teismas iš naujo nenagrinės, šiame procese, kaip ir kituose, yra kelios proceso šalys – nuteistasis, prokuroras ir nuteistojo interesus ginantis advokatas.
N.Bilevičiui yra paskirtas valstybės samdomas gynėjas, nes prašymo samdytis advokatą pačiam švedės žudikas kol kas nėra pateikęs.
Jei N.Bilevičiaus advokatas ir prokuroras neišreikš pageidavimų dalyvauti teisme, lietuvio deportacijos byla, greičiausiai, bus išnagrinėta per vieną dieną, nes teismui deportacijos byloje reikia tik pripažinti švedų priimtą nuosprendį ir perkvalifikuoti paskirtą bausmę taip, kad ji atitiktų Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.
Lietuvoje, kaip ir Švedijoje už žmogžudystę numatomas įkalinimas iki gyvos galvos, todėl bausmės ilgis N.Bilevičiui, greičiausiai, nebus pakeistas.
Po to teismas išeis rašyti nutarties.
Jei advokatas arba prokuroras pageidaus žodinio proceso, bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau. Be to, proceso dalyviai turi teisę kviesti į bylos naginėjimą patį N.Bilevičių, tačiau manoma, kad tokio noro nebus, nes jis užvilkintų bylą neribotam laikui.
Priėmus nuosprendį, teismas per 30 dienų privalo apie jį informuoti N.Bilevičių ir jį prižiūrinčias institucijas. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą dar galės apskųsti ir pats nuteistasis su savo gynėju bei prokuroras, taip pat L.Holm artimieji, jei, pavyzdžiui, Lietuvos teismas nuspręstų pakeisti nuosprendį į švelnesnį.
Jei skundų nebus, įsigaliojus teismo sprendimui, bus pradėta ruožtis N.Bilevičiaus pervežimui į Lietuvą. Deportacija turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo.
Atlikti bausmę Lietuvoje N.Bilevičius pageidauja dėl kelių priežasčių.
Savo prašyme jis nurodo, kad su Švedija jo nesieja jokie ryšiai, kad jis nemoka švedų kalbos, todėl negali laisvai bendrauti nei su kitais nuteistaisiais, nei su prižiūrėtojais. Vis dėlto pagrindindinė N.Bilevičiaus noro bausmę atlikti gimtinėje priežastis – artimųjų ilgesys.
Lietuvis teigia, kad jis nori matytis su savo mama ir žmona, kurios nors ir turi teisę jį lankyti Švedijoje, to negali padaryti dėl dvi šalis skiriančio atstumo.
L.Holm dingo birželio 7-osios vakarą, o jos kūnas rastas tik po penkių parų.
Ji buvo pakarta daržinėje Blomberge, o po to nugabenta į už poros kilometrų esantį pastatą ir paslėpta nedidelėje spintoje, kurioje buvo laikomi įrankiai.
Teigiama, kad N.Bilevičius jėga įsitempė L.Holm į daržinę, norėdamas ją išprievartauti. Kai kėslai nepavyko, jis užmetė ant merginos kaklo daržinėje rastą virvę ir ją užveržė, o septyniolikametei praradus sąmonę, pakėlė kūną ir jį pakabino.
Virvės žudikas nepaslėpė, jis paliko ją ant l.Holm kaklo. Vėliau ant virvės buvo rasta N.Bilevičiaus kraujo, o ant L.Holm kūno ir jos drabužių rasta dešimt N.Bilevičiaus DNR pavyzdžių, o ant merginos apatinių kelnaičių aptikta jo žmonos Irinos DNR pėdsakų.
Manoma, kad I.Bilevičienės DNR ant L.Holm pateko nuo N.Bilevičiaus.
Nors N.Bilevičius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme aiškino, kad L.Holm niekada nematė, o jo kraujas ant merginos galėjo pakliūti atsitiktinai, esą jis dažnai įsipjauna, be to rankos kraujuoja dėl žvynelinės, teismas lietuvio versiją įvertino tik kaip bandymą išsisukti nuo pelnytos bausmės.
Nors lietuvio žmona teigė, kad švedės nužudymo vakarą jos vyras buvo namuose, teismas ja nepatikėjo. N.Bilevičiui buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.
Nuosprendį jis bandė apskųsti, tačiau nesėkmingai. Apeliacinis teismas nuosprendžio N.Bilevičiui nepakeitė, o Aukščiausiasis teismas jo skundo iš viso nepriėmė.
