Dvyliktą kartą į teisiamųjų suolą sėdęs Kalesninkų kaimo gyventojas Vaclavas Klebekas ilgai nematys ne tik laisvės, bet ir alkoholio, kurį buvo ypač pamėgęs.
Blaivios dienos beveik nematęs 60 metų vyras pernai rugpjūčio 25 dieną užmušė savo sugyventinės Janinos Guobienės sūnų Tomą. Dėl šio nusikaltimo vakar Vilniaus apygardos teisme jis išgirdo nuosprendį.
Iš V.Klebeko teismas J.Guobienei priteisė 3000 eurų, o jos sūnui Dariui Guobiui – 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Ši nuosprendžio dalis vyrui sukėlė tik šypseną – tokių pinigų jis nematė per visą savo gyvenimą.
Gyvenimo būdas nepakito
Pirmą kartą į teisiamųjų suolą V.Klebekas sėdo prieš 40 metų.
Bausmė jo nepamokė. Iš įkalinimo įstaigos į laisvę grįžęs vyras toliau vagiliaudavo, plėšdavo ir vis grįždavo už grotų.
Savo įpročių jis nekeitė ir susipažinęs su J.Guobiene, kuri jau augino du sūnus iš pirmosios santuokos – Darių ir Tomą.
Vėliau porai gimė dar du vaikai, kuriems dabar – 13 ir 14 metų, tačiau situacija nesikeitė. Neapsikentęs nuolatinių barnių ir girtų veidų D.Guobys, kaip jis pasakojo teisme, išėjo iš namų ir apsigyveno pas močiutę.
Vaikų „auklė“ prasigėrė
T.Guobys tuo metu mokėsi specialiojoje mokykloje, bet motina pasiėmė sūnų iš mokyklos, kad jis prižiūrėtų jos jaunesnius vaikus.
Sugrįžęs į nuolat girtaujančią aplinką T.Guobys pradėjo gerti ir pats.
„Vaikais niekas nesirūpino. Jie lakstydavo po kaimą beveik nuogi ir dažnai alkani“, – teisme pasakojo D.Guobys.
Dėl nepriežiūros J.Guobienei buvo apribotos motinystės teisės ir vaikai apgyvendinti vaikų namuose.
Atėmus brolį ir seserį T.Guobys galėjo išsikraustyti iš motinos namų, bet pasirinko kitą kelią – liko kartu su ja ir patėviu, kartu su jais gerdavo, o girtas tai mušdavosi su V.Klebeku, tai eidavo kartu vogti, todėl pats buvo teisiamas.
Alkoholis tapo ir žiaurios žmogžudystės priežastimi.
Daužė strypu ir kirviu
Kaip teisme pasakojo V.Klebekas, žmogžudystės vakarą į namus sugrįžęs T.Guobys atsinešė butelį naminės degtinės.
Patėvį jis rado gulintį lovoje, nes jis buvo susilaužęs koją, ir pasiūlė išgerti.
V.Klebeko ilgai įkalbinėti nereikėjo, bet, kaip tikino teisiamasis, jis gėrė nedaug, gal 120 gramų, nes esą suprato, kad išgerti vaistai ir alkoholis prie gero neprives.
V.Klebeko teigimu, būtent dėl to, kad atsisakė pratęsti išgertuves, ir kilo konfliktas su Tomu.
Agresyvus posūnis esą jį pradėjo koneveikti, pastūmė, todėl jis neiškentęs griebė pirmą pasitaikiusį metalinį strypą, vėliau kirvį ir pradėjo jį daužyti.
„Susinervinau, išgėriau degtinės ir išėjau iš namų“, – paklaustas, ką veikė užmušęs posūnį, kalbėjo V.Klebekas.
Kaltino neištikimybe
V.Klebekas teigė tiktai rytą supratęs, kad T.Guobį sumušė mirtinai.
„Gal kas atėjo ir pridėjo“, – stebėjosi vyras, sužinojęs, kad T.Guobiui į įvairias kūno vietas buvo suduoti 53 smūgiai. Pats V.Klebekas sakė, kad gali prisiminti tiktai 5 ar 10 smūgių, kurie esą niekaip negalėjo būti mirtini.
„Jei ne ši moteris, nieko nebūtų“, – dėl žmogžudystės J.Guobienę kaltino V.Klebekas ir aiškino, kad pagrindinė jo ir T.Guobio konflikto priežastimi buvo ne alkoholis, o moteris, kurią jis norėjo nusivesti prie altoriaus, bet taip ir nespėjo.
Anot V.Klebeko, J.Guobienė jam buvo neištikima su savo sūnumi ir pasitaikius pirmai progai pabėgdavo iš jo lovos.
Nesuprato radęs lavoną
Tai, kad girtuoklystės šioje šeimoje nieko nestebino, parodo ir kaimynų elgesys radus T.Guobio lavoną.
Vietos ūkininkas Janas Sluška, pas kurį dirbo T.Guobys, negyvą jauną vyrą rado pirmas, kai atvažiavo į V.Klebeko namus. Pamatęs ant grindų gulintį T.Guobį jis jam šūktelėjo, bet atsakymo nesulaukė.
„Pamaniau, kad guli girtas, todėl supratau, jog jis dirbti negalės, apsisukau ir išėjau“, – pasakojo liudytojas.
V.Klebeko į ligoninę atvykęs nuvežti kitas kaimynas Marijanas Matijevskis buvo akylesnis. Jis šalia gulinčio ir jokių gyvybės ženklų nerodančio T.Guobio pastebėjo kraują, todėl supratęs, kad galėjo įvykti kažkas baisaus, nuvažiavo į seniūniją.
Grįžęs kartu su seniūne jis įsitikino, kad T.Guobys negyvas, todėl iškvietė policiją.
