Kaip rašoma prokuratūros pranešime, buvusi Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, 43 metų A. V. 2014 metais buvo pripažinta kalta dėl keliolikos sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų suklastojimo atvejų. Veikdama su keliais savo bendrininkais, ji klastodavo dokumentus, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į laisvos žemės fondo sklypus. Tuomet jos bendrininkai šias išvadas parduodavo kitiems asmenims, o pinigus pasidalindavo su žemėtvarkininke A. V.
Ikiteisminį tyrimą dėl A. V. bei kartu su ja veikusių asmenų nusikalstamų veikų kontroliavusiam Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Vingaudui Rinkevičiui kilo įtarimų, kad A. V. nusikalstamu būdu įgytus pinigus galėjo legalizuoti įsigydama nekilnojamojo turto.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnį („Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas“), kurį atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o kontroliavo prokuroras V. Rinkevičius.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. V. 2007 metų rudenį už 150 tūkst. litų įsigijo butą Kaune, R. Kalantos gatvėje. Dalį butui pirkti reikalingos sumos, 65 tūkst. litų, jai į sąskaitą pervedė nešvaraus žemės išvadų klastojimo ir pardavimo biznio partneris A. P., paskyroje nurodęs, kad tai „paskola būstui“, o iš kokių lėšų A. V. sumokėjo likusią sumą – taip ir liko neaišku.
Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams atlikus ūkinės-finansinės veiklos tyrimą ir įvertinus turimą informaciją, nenustatyta, kad A. V. turėjo finansines galimybes įsigyti minėtą butą ir patirti tokio dydžio išlaidas.
Liudydamas šioje byloje A. P. taip pat paneigė, kad A. V. pinigus pervedė kaip paskolą – esą, tai buvo už neteisėtai įgytas ir vėliau parduotas žemės išvadas gauti pinigai.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad teisiamoji A. V. žinojo pinigų kilmę, t. y. tai, kad jie yra gauti iš nusikalstamos veikos. Su šiais pinigais ji atliko sandorį – įsigijo butą. „Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad sandoris atliekamas su nusikalstamu būdu įgytais pinigais, norėjo taip veikti bei siekė nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę ir tuos pinigus įteisinti“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Todėl A. V. Kauno apygardos teismas pripažino kalta ir skyrė jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus ją su 2015 metais Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmės subendrintos ir jai skirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant 3 metams bei 200 MGL (7 tūkst. 532 eur.) dydžio bauda. Be to, konfiskuojamas A. V. priklausantis butas R. Kalantos gatvėje.
Šio apkaltinamojo nuosprendžio A. V. neskundė, todėl kovo 8 dieną jis įsiteisėjo ir teismas artimiausiu metu įpareigos antstolį atlikti buto konfiskavimo procedūrą.
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro V. Rinkevičiaus teigimu, įrodyti, kad pinigai ar turtas įgyti nusikalstamu būdu – sudėtinga, bylose dėl tokio turto legalizavimo apkaltinamieji nuosprendžiai nėra dažni. „Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, gali ir nepriklausyti nuo to, ar jis buvo nuteistas už pagrindinės ( pirminės ) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas padarymą. Esminę reikšmę asmens veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 216 straipsnį turi tik nusikalstama pinigų ar turto kilmė“, – sakė prokuroras V. Rinkevičius.
Pasak prokuroro, legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą su juo atliekamos finansinės operacijos tam, kad jis būtų įteisintas, kaip gautas iš legalių šaltinių. Dažnai šias nusikalstamas veikas išaiškinti būna labai sudėtinga, kadangi sunku įrodyti, kad asmuo žinojo, jog pinigai ar turtas yra gautas nusikalstamu būdu.
„Vertinant šioje nusikalstamoje veikoje įtvirtintus subjektyviuosius požymius, paminėtina, kad ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, kuri reiškia, kad asmuo turi suvokti, kad finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu gautu turtu ar pinigais ir norėti taip veikti. Norint asmenį pripažinti kaltu dėl šios veikos padarymo, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius požymius, tyčią, tačiau ir tikslą, kad asmuo turėdamas nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą siekia nuslėpti jų tikrąją kilmę arba juos įteisinti,“ – sakė prokuroras, paaiškindamas, kodėl tokios bylos nedažnai baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.
