Artimieji praneša, kad norintys su velione atsisveikinti tai gali padaryti pirmadienį Gargždų šarvojimo salėje nuo 13 val., o antradienį moteris bus laidoma, nuo 10 val. užsakytos mišios.
Amžino poilsio 44 metų atlikėja atguls šalia savo artimųjų – pernai mirusių motinos ir brolio.
Ikiteisminis tyrimas mirusiojo atžvilgiu bus nutrauktas, tačiau pareigūnai vis dar aiškinasi nusikaltimo aplinkybes.
„Įstatymas draudžia kelti baudžiamąją bylą mirusiesiems, išskyrus atvejus, jei reikia juos reabilituoti. Tačiau tyrimas nėra nutrauktas, jį tęsia tyrimo grupė – du prokurorai ir septyni policijos pareigūnai.
Turi būti išsiaiškintos visos aplinkybės, paneigta galimybė, kad nusikaltime dalyvavo kokie nors bendrininkai arba padėjėjai.
Kai bus atsakyta į visus klausimus, žuvusiojo atžvilgiu tyrimas bus nutrauktas“, – kalbėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.
Atsiviliojo moterišku balsu
Prokuroro manymu, 53 metų R.Ambroza viską gerai apgalvojo ir suplanavo iš anksto: „Dar negaliu tiksliai pasakyti, ar V.Martišiūtei dėl darbo pasiūlymo skambino moteris, ar moterimi apsimetė pats R.Ambroza.
Mirusiojo nebepaklausi, pokalbis, suprantama, nebuvo įrašytas. Galime daryti prielaidą, kad jis apsimetė moterimi. O gal ir buvo moteris, kuri žuvusiąją išviliojo iš namų. To taip pat negalima atmesti.
Galime daryti tam tikras išvadas pagal kompiuteryje paliktą jo tekstą – tai tarsi atsisveikinimo laiškas, kuriame jis išdėstė susiklosčiusią situaciją“, – aiškino S.Minkevičius.
Advokato Rimanto Kairio, kurio padėjėju dirbo R.Ambroza, teigimu, bendradarbis treniravo savo balsą, kad atrodytų, jog kalba moteris.
Jis net skambino savo buvusiai žmonai ir klausė, ar balsas panašus į moters.
Tykojo atstumtas mylimasis
V.Martišiūtės draugas Rimgaudas Pintveris teigė girdėjęs Vilmos pokalbį dėl darbo Rietave. Tuomet jam net nekilo minčių, kad skambina ne moteris.
Manoma, kad V.Martišiūtės susitikimas su R.Ambroza nebuvo ilgas. Ji atvažiavusi į Rietavą tikėjosi ten susitikti su vakaro, kurį neva reikėjo vesti ir dainuoti, užsakovu.
Kol kas nežinia, ar ji išlipo iš autobuso Rietavo stotyje, ar kur nors netoliese. Ir netikėtai pasirodė ją persekiojantis buvęs mylimasis.
„Matyt, susitikus jis prašė būti kartu, būti pora. Moteris nesutiko, tada ir buvo nušauta – turimais duomenimis, trimis šūviais. Ji tikriausiai gynėsi, nes vienas šūvis pataikė į ranką.
Manoma, kad moterį kulkos pakirto šalia automobilio, o paskui ji buvo įkelta į saloną, paguldyta ant galinės sėdynės ir apkrauta drabužiais. Kol kas negalime pasakyti, ar ji buvo išžaginta, – į šį klausimą atsakys ekspertai“, – kalbėjo S.Minkevičius.
Atlikėjos kūnas iškart buvo nuvežtas į Tauragę ir R.Ambrozos tėvų namų kieme paliktame išnuomotame automobilyje pragulėjo kelias paras iki antradienio vakaro, kol jį surado iš Klaipėdos atvykę policijos pareigūnai.
Pažįstamoji tapo įkaite
Kad V.Martišiūtė buvo nužudyta iškart atvykusi į Rietavą, nes atsisakiusi R.Ambrozos pasiūlymo būti pora, žudikas esą pasakojo pažįstamai moteriai, kuri buvo tapusi jo įkaite.
R.Ambroza tikriausiai suvokė, kad būti savo bute Tauragės daugiabutyje pavojinga, todėl įsiveržė pas pažįstamą moterį tame pačiame name.
Moteriai fizinio skausmo jis nesuteikė, tačiau apribojo laisvę, neleido niekur išeiti ar paskambinti, kurį laiką esą ją laikė surišęs.
Kraupią istoriją išgirdusi tauragiškė ragino R.Ambrozą skambinti policijai ir viską pripažinti, leisti artimiesiems palaidoti moterį, bet žudikas nesileido į jokias kalbas.
Tik išgirdęs ir pamatęs pranešimus žiniasklaidoje apie tragediją, įtariamojo paiešką ir savo nuotrauką apsiginklavęs vyras nusprendė išeiti iš buto.
Tuomet buvusi įkaitė puolė skambinti policijai, tačiau jau buvo per vėlu – išvydęs laukiančius policijos pareigūnus R.Ambroza nusišovė legaliai turėtu „Makarov“ pistoletu.
„Neabejojama, kad vienintelė šio nusikaltimo priežastis – nelaiminga meilė, nuvilti lūkesčiai ir beprotiškas pavydas“, – sakė S.Minkevičius, neatmetantis, kad žudiku virtęs advokato padėjėjas galėjo turėti maniako požymių.
Pavydas gali apakinti
Kada pavydas virsta pavojų keliančia manija ir kaip nuo jo apsisaugoti? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su psichologu Viktoru Keturakiu.
– Kaip galima apibrėžti pavydą? Koks tai jausmas?
– Pavydas – kai nori kažko, kas tau nepriklauso, kai neturi ir pavydi, kad kitas turi, ir to nori.
– O pavydas meilėje? Turbūt santykių pradžioje ir ne tik pradžioje pavydas yra natūralus jausmas?
– Taip. Pavydas yra natūralus, bet išraiškos formos gali būti skirtingos ir nenatūralios.
– Kada tai tampa pavojinga?
– Tada, kai pažeidžia kitą žmogų. Kai aš savo pavydu pradedu riboti, kenkti, žeisti kitą asmenį – tą patį, kurį myliu.
Tai vyksta, kai imama klausytis pokalbių, tikrinti telefoną, klausinėti, tardyti, kvosti. Paprastai taip elgiamasi dėl pavydo.
– O kas gali būti paskutinis lašas, priverčiantis imtis drastiškų veiksmų?
– Kai žmogus, kuris pavydi ir bando kontroliuoti situaciją, jos nekontroliuoja.
Dažniausiai jis, bet gali būti ir ji, supranta, kad nors ir bandė visaip kontroliuoti, vis tiek tas žmogus išsprūdo.
– Ar pavydo apakinti asmenys suvokia savo veiksmus ir galimas pasekmes?
– Apakinti jau nebesuvokia.
Tuo metu, kai žmogus yra stipriai apimtas emocijos, jis taip kenčia nuo stipraus skausmo, pykčio, bejėgiškumo, kad dažnai negali iki galo suvokti, jog griauna gyvenimą ne tik kitam žmogui, bet ir sau.
– Turbūt pavydo jausmą esame patyrę visi, bet tokių tragedijų kaip Tauragėje nenutinka kiekvieną dieną, kiekvieno žmogaus pavydo jausmas yra skirtingas.
Nuo ko tai priklauso? Ar tai įgimti dalykai, ar juos lemia auklėjimas, aplinka?
– Sakyčiau, kad daugiausia lemia gyvenimo patirtis.
Patirtis įsikabinti į ką nors, dažniausiai į kitą žmogų, ir manyti, kad tas žmogus yra visas mano gyvenimas. Jeigu to žmogaus netenku, netenku savo gyvenimo.
– Kaip jaučiasi nusikaltėliu tapęs žmogus po to, kai įvykdo savo keršto aktą?
– Manau, kad turėtų jaustis siaubingai. Jis turėtų susidurti su pasekmėmis, suvokti, ką padarė, prablaivėti, praregėti. Tuomet ne tik skausmas dėl netekties, bet ir kaltės jausmas turėtų būti nepakeliamas.
– Ar dažnai tokie žmonės patys pasitraukia iš gyvenimo?
– Jei žmogus sunkiai pakelia neigiamus jausmus, yra linkęs į agresyvų, smurtinį elgesį, jis gali būti nukreiptas ne tik prieš kitą žmogus, bet ir prieš save.
– Kaip galima ir ar išvis galima atpažinti pavojingą pavyduolį ir užbėgti tragedijai už akių?
– Galima. Paprastai smurtas ir persekiojimas prasideda nuo pirmo pasimatymo.
Žmogus, susidūręs su smurtautoju ar galimu žudiku, nuo pirmos akimirkos turėtų pajusti, kad jį ar ją bando sukontroliuoti.
Paprastai tai daroma ne piktuoju, o geruoju, su meile, malonybiniais žodžiais, bet jaučiama kontrolė ir noras suvaldyti.
Žmogus, kuris su tuo susiduria, turėtų suprasti, kad pateko į pinkles.
– Kuo tai pasireiškia – tikrinamas telefonas, paskyra socialiniame tinkle?
– Taip, be to, kamantinėjama, ką veikei, netikima atsakymais, įkyriai grįžtama prie tų situacijų, dėl kurių jau buvo paaiškinta.
Susidaro įspūdis, kad žmogus yra apsėstas, negirdi atsakymų, paaiškinimų.
– Kaip tokiu atveju turėtų elgtis kita pusė?
– Suvokti, kad situacija yra rimta. Tačiau dažnai žmonės mano, kad čia nieko tokio, laikina, praeis, bus kitaip.
Jei žmogus pajuto baimę, nesaugumo jausmą, turėtų tai vertinti rimtai, o jei situacija blogėja, pasirūpinti savo saugumu.
– Kada pavydas virsta pavojų keliančia persekiojimo manija ir kaip nuo to apsisaugoti?
Juk nutraukti santykius su tokiu žmogumi nebūna paprasta. Kaip elgtis?
– Taip, paprasta nebūna. Reikia apie tai pasikalbėti su tėvais, draugais, broliais, seserimis, aptarti pasitraukimo planą bei fizinį savo saugumą.
– Ar žmogus, kuris pats suvokia, kad yra pavydus, nors pagrindo tam nėra, gali kontroliuoti pavydo jausmą?
– Galima mokytis tai kontroliuoti, bet tam reikia eiti į konsultacijas pas psichoterapeutą, psichologą. Užuot kontroliavus kitą, reikia pabandyti suprasti, kas darosi su tavimi, kontroliuoti savo būseną.
Pačiam įveikti gali būti sunku. Nors galima bandyti – skaityti knygas, domėtis, medituoti. Tačiau pačiam pasiekti norimą rezultatą nėra lengva.
Tauragiškis sukurpė kraupų keršto planą
Panaši tragedija Tauragėje įvyko prieš du mėnesius.
„Mane išdavė artimiausias žmogus ir pasitelkęs teisėsaugą sugadino man gyvenimą“, – pažįstamiems guodėsi Tauragės gyventojas 56 metų Steponas, kuris pernai gruodžio 17-osios naktį nužudė savo buvusią sugyventinę ir pats nusišovė.
Steponą pažinoję tauragiškiai neabejoja, kad tragedijos priežastis vienintelė – beprotiškas Stepono pavydas. Jis savo 15 metų jaunesnės sugyventinės pavyduliavo visiems jos pažįstamiems ir nuolat įtarė, kad ji jam neištikima.
Buvusių sugyventinių kūnus viename Ateities tako butų beveik po paros rado nužudytos moters motina, sunerimusi dėl kažkur netikėtai pradingusios dukters.
Negalėdama jai prisiskambinti moteris atėjo į dukters butą, bet durų niekas neatidarė, nors šviesa kambariuose degė.
Įtardama nelaimę moteris iškvietė ugniagesius, jie išpjovė durų spyną ir įėję į vidų aptiko moters ir vyro lavonus.
Šalia gulėjo pistoletas TT. Leidimo jį laikyti Steponas neturėjo, todėl policija aiškinasi, kur vyras įsigijo šį ginklą.
Žmogžudystė ir savižudybė buvo įvykdyta apie 1 valandą nakties. Maždaug tuo metu, pasak moters bendradarbių, auka grįžo namo iš Tauragės „Sodros“ skyriaus surengto kalėdinio vakarėlio.
Įtariama, kad ginkluotas sugyventinis jos jau laukė. Nieko bloga neįtardama moteris įleido jį į vidų ir buvo nužudyta.
Kad šioje šeimoje gali įvykti nelaimė, žmonės įtarė jau seniai. Dėl begalinio Stepono pavydo šeimoje nuolat kildavo barnių, jie kartais baigdavosi smurtu.
Vyras ne kartą yra pakėlęs ranką prieš sugyventinę, todėl ji nesyk kvietė policiją.
Tų pačių metų rugpjūtį dėl smurtavimo prieš moterį Stepono atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol tyrimas vyko, jam buvo uždrausta artintis prie sugyventinės ir jųdviejų septynerių metų dukters.
Vis dėlto byla teismo nepasiekė. Ji buvo nutraukta, kartu panaikintas ir draudimas artintis prie moters.
Prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą, atrodė, kad pora susitaikė. Steponas vėl grįžo į sugyventinės butą, bet sulipdyti bendro gyvenimo jiems nepavyko. Pavydo priepuoliams nesiliaujant, moteris sudėjo vyro daiktus ir liepė daugiau niekada nesirodyti jos namuose.
Steponą pažinoję tauragiškiai pasakoja, kad vyras nebuvo alkoholikas, iš pažiūros atrodė ramus ir švelnaus charakterio, tačiau kartais elgdavosi keistai. Kaimynai įtarė, kad Steponas turi psichikos problemų.
Žmogžudystės naktį poros mažametė dukra buvo palikta pas motinos tėvus, todėl nematė, kaip buvo įvykdytas nusikaltimas.
Ilgai dainavo svetur
Pirmuosius muzikinės karjeros žingsnius V.Martišiūtė žengė Klaipėdoje, Stepono Januškos vadovaujamoje grupėje „Studija“ – jos nare tapo prieš tris dešimtmečius dar būdama paauglė.
„Ji prisidėjo prie mūsų maždaug 1988-aisiais, gal dar anksčiau. Tuo metu dainavome Klaipėdoje, naktiniame bare „Neringa“. Prieš tai ji porą metų buvo mano mokinė – talentinga, guvi, labai greitai viską pagaunanti.
Kaip jauną talentą pakvietėme dalyvauti koncertinėje programoje. Su mumis ji dainavo gal dešimtmetį“, – sukrėstas tragedijos „Lietuvos rytui“ pasakojo S.Januška.
Kartu su „Studija“ V.Martišiūtė koncertavo ir užsienyje – Lenkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Čia ji įsimylėjo graiką ir buvo už jo ištekėjusi. Dar kurį laiką moteris kartais dainuodavo su „Studija“, bet galiausiai pasirinko gyvenimą svetur.
V.Martišiūtė koncertuodavo Jungtinių Arabų Emyratų klubuose, restoranuose. Ten gyveno maždaug dešimtmetį, o tada grįžo į Lietuvą.
„Mūsų keliai scenoje buvo dar keletą kartų susikirtę – gyvo garso „Studijos“ koncerte, kurį filmavo televizija, leidžiant grupės albumą. Kartais kartu atlikdavome vieną kitą dainą. Vilmai dainą buvo parašęs mūsų gitaristas Gintautas Litinskas. Jie buvo subūrę grupę, ketino koncertuoti, bet, kiek žinau, įvyko tik keli pasirodymai, – kalbėjo S.Januška. – Ją atsimenu kaip talentingą ir darbščią, užsispyrusią dainininkę. Nuo mokyklos suolo ji buvo nusiteikusi tik dainuoti, žinojo, kad tai bus jos gyvenimas ir darbas.“
V.Martišiūtė kartais koncertuodavo su uostamiesčio grupe „Trys apelsinai“, kaip pritariančioji vokalistė dainavo su Irena Starošaite, Žilvinu Žvaguliu, Gyčiu Paškevičiumi.
Artima draugystė atlikėją siejo su I.Starošaite. Jos anksčiau kartu koncertuodavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, net gyveno viename kambaryje. Vilma buvo I.Starošaitės draugė ir vaiko krikšto motina.
Paskutinį kartą jos matėsi prieš metus, o telefonu kalbėjosi praėjusį penktadienį.
„Ji man pasirodė laiminga, gerai nusiteikusi, pasidžiaugė, kad turi naują draugą. Sutarėme susitikti per Valentino dieną, antradienį. Jokio nerimo nepajutau.
Praėję metai Vilmai buvo sunkūs – palaidojo brolį, motiną, ištvėrė nemažai skausmų ir operaciją. Tuomet būdavo liūdnoka. O penktadienį taip linksmai kalbėjo. Sakiau jai: džiugu tave tokią girdėti, tačiau, deja, neteko pasimatyti“, – graudinosi I.Starošaitė.
