Antradienį kaimynai matė, kaip pareigūnai atvežė įtariamąją į jos namus.
Jie iš karto atpažino M.Kaziukaitytę.
Susirinkusios moterys pradėjo koneveikti vaiko nužudymu įtariamą kėdainiškę, tačiau ji neištarė nė žodžio.
Sužinojusi, kad atvežta jos anūkė Monika, atskubėjo ir kėdainiškė Jadvyga Ančerevičienė.
Prie namo susirinkusios moterys ją užsipuolė klausdamos, kodėl niekas neužkirto kelio tragedijai.
Užbūrė gražiais žodžiais
„Aš pati geriu vaistus, ar aš dabar likau kalta? Atsitiktinai pamačiau mašiną, tada sustojau ir priėjau pasižiūrėti.
Jūs netgi nežinote, kaip man skauda širdį“, – dejavo J.Ančerevičienė.
„Tai ko tylėjote? Visi Kėdainiai žinojo, kaip jie gyvena. Leidote tokį dalyką!“ – aršiai kalbėjo šalia stovinti moteris.
„Gal tas Gediminas Kontenis užhipnotizavo Moniką savo gražiais žodžiais?
Jis sakė, kad nori auginti vaiką, nes savo negalėjo auginti. Atrodė, kad viskas gražu“, – Kėdainių laikraščiui „Rinkos aikštė“ sakė J.Ančerevičienė.
Ji kelis kartus pakartojo, jog atrodė, kad anūkės šeimoje viskas į gera: jauni žmonės kabinosi į gyvenimą: „Gediminas mokėjo gražiai pakalbėti.“
Tikėtina, kad į nusikaltimo vietą bus atvežtas ir pagrindinis įtariamasis keturmečio nužudymo byloje – M.Kaziukaitytės sugyventinis G.Kontenis.
Motina nieko nepasakojo
Smurtaujančio patėvio ir galbūt savo motinos nužudyto berniuko tėvas 26 metų Artūras Abromaitis, atvykęs į sūnaus laidotuves iš Jungtinės Karalystės, dabar gyvena pas motiną Baisogaloje (Radviliškio r.) ir vengia viešumo.
Atviresnis buvo Vilniuje gyvenantys jo brolis Mantas Abromaitis.
Jis prisipažino, kad po to, kai 2014 metais A.Abromaitis išsiskyrė su M.Kaziukaityte, apie mažamečio sūnėno gyvenimą žinojo mažai – tiek, kiek pasakydavo Jungtinėje Karalystėje gyvenęs jo tėvas.
Bet ir jis žinojęs tik tiek, kiek pasakydavo buvusi sutuoktinė, o ji dažniausiai ištardavo: „Viskas gerai.“
Tėvą kamavo nerimas
Bet gerai nebuvo. M.Abromaitis prisiminė, kad prieš metus ar dvejus jo brolį buvo apėmęs nerimas, kai jis sužinojo, jog Monika pradėjo gyventi su prastos reputacijos G.Konteniu.
„Brolis sakė, kad Monika į Ispaniją buvo išvykusi anaiptol ne vaisių skinti, kaip tikino jos močiutė J.Ančerevičienė.
Ji nulėkė paskui G.Kontenį, o po to jie ten buvo pričiupti dėl narkotikų.
Broliui nepatiko toks buvusios sutuoktinės pasirinkimas, jis žinojo, koks tipas yra G.Kontenis.
Artūras piktinosi, kad buvusi žmona paliko vaiką ir pabėgo paskui meilužį.
Tačiau ką jis galėjo padaryti – juolab kad vaikas tada buvo patikėtas globoti močiutei, Monikos motinai“, – aiškino M.Abromaitis.
Pora nuolat pykosi
Vyras prisiminė, kad vaiko susilaukusi pora nesutarė ir dažnai pykdavosi beveik nuo bendro gyvenimo pradžios.
„Monika mėgo, kaip sakoma, kartais nutrūkti į šalį. Brolis dėl to ne kartą skundėsi. Buvo toks atvejis praėjus metams nuo santuokos: ji su vaiku dingo.
Po savaitės brolis, gavęs žinių, rado juos vienuose namuose prie Baisogalos geležinkelio stoties svetimų vyrų kompanijoje.
Sakė, kad vaikas buvo apleistas, purvinas, Monika – neblaivi. Netrukus ir įvyko skyrybos“, – pasakojo M.Abromaitis.
Kilo klausimų dėl tėvystės
Vyriškiui keista, kad teismas po to, kai M.Kaziukaitytė išvyko į Ispaniją, globą skyrė būtent jos motinai, Baisogaloje gyvenančiai J.Kaziukaitienei, motyvuojant tuo, jog šioje šeimoje vaikas bus saugus ir aprūpintas.
„Tikrai ten nebuvo ideali aplinka. Būta ir alkoholio, ir smurto. Tais laikais, kai bendravome, Monika prisipažino ne kartą gavusi į kailį savo šeimoje“, – prisiminė buvęs jos svainis.
Pernai birželį vaiko globa buvo grąžinta motinai M.Kaziukaitytei.
Vaiko teisių gynėjai net nepasidomėjo spalvinga jos sugyventinio, padariusio ne vieną nusikaltimą, asmenybe.
M.Abromaitis prisipažino, kad juodu su žmona ne kartą buvo svarstę vaiko teisių atstovų paprašyti, kad jiems skirtų sūnėno globą: „Mes auginame du vaikus, trečiai burnai duonos irgi būtų atsiradę.
Tačiau iškilo kliūtis – brolis nebuvo įsitikinęs, kad jis tikrai yra biologinis vaiko tėvas.
Dar iki nėštumo Monika, būdama nepilnametė, lakstė į kairę ir į dešinę.
Taip brolis pasakojo. Ir ji jam ne kartą yra išsitarusi: esą negalvok, nesi Mato tėvas.
Artūrą raginau atlikti DNR tyrimą, bet jis nesiryžo. Mes pabijojome – o kas bus, jei pretenzijas pareikš naujai apsireiškęs biologinis tėvas?“ – prisiminė M.Abromaitis.
Per šermenis pratrūko
Gali būti, kad ta nežinia buvo viena priežasčių, kodėl po tragedijos palaidojus vaiką A.Adomaitis užsisklendė ir net artimiesiems nerodė emocijų.
„Kai per laidotuves buvo atidengtas karstas, brolis sustingo it stabo ištiktas. Per visas laidotuves tylėjo. Pratrūko tiktai kartą, kai šarvojimo salėje išgirdo J.Ančerevičienę šnabždant kaimynėms, esą ji nekart matė anūkę ir jos sūnų, savo proanūkį, su mušimo žymėmis.
Tuomet brolis atsisuko ir priekaištingai sušuko: „Kodėl tylėjai, jei matei?“ – pasakojo M.Abromaitis.
