Tokią savo įvykių versiją penktadienį Lietuvos apeliaciniame teisme pateikė T.Ulpis, kuris buvo iškviestas liudyti Raimundo Ivanausko ir jo buvusios sugyventinės Eglės Barauskaitės apeliacinėje byloje.
Svarbi frazė liko nepastebėta
Pasak T.Ulpio, 2009 metų rugsėjo 16 dieną jį Visvaldas Račkauskas nusiuntė pasikalbėti su į Policijos departamentą atėjusi žmogumi, kuris norėjo kažką papasakoti. Tai buvo M.Žalimas.
Pašnekovas, T.Ulpio teigimu, jam pasakė nedaug, kad pažįsta D.Kedį, R.Ivanauską, dirba bare apsauginiu, todėl šiek tiek žino Laimutę Stankūnaitę.
Apie planuojamas žudynes M.Žalimas esą nekalbėjo, tik prasitarė nenorintis būti įveltas į šią istoriją ir pareiškė, kad jam kažkoks žmogus pasakė, jog visus pedofilus reikia žudyti ir suversti miesto aikštėse.
Kas tokius grasinimus ištarė M.Žalimui T.Ulpis nesidomėjo.
Išleidęs M.Žalimą, T.Ulpis tvirtina nuėjęs pas V.Račkauską ir trumpai, neminėdamas jokių pavardžių perpasakojo pokalbį.
Po liudytojo apsilankymo – sujudimas
Nors T.Ulpis teigia, kad M.Žalimo pasakojime nebuvo nieko konkretaus ir įdomaus, bylos medžiaga liudija ką kitą.
Tą pačią dieną, vos tik M.Žalimas išėjo, KPB pareigūnas Dariušas Sinkevičius prisijungė prie policijos duomenų bazės ir patikrino, kas joje yra apie R.Ivanauską. Šis prisijungimas užfiksuotas 15 val. 18 min. Kitą dieną, rugpjūčio 17-ąją, buvo patikrinti ir kiti asmenys – Jonas Furmanavičius, Laimutė Stankūnaitė, Andrius Ūsas.
Be to, po pokalbio su M.Žalimu, T.Ulpis susisiekė su tuometiniu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroru Ramučiu Jancevičiumi ir paprašė jo susitikimo, kuris įvyko rugsėjo 17 dieną, 10 valandą.
Šio susitikimo metu T.Ulpis paprašė leidimo D.Kedį sekti, nors jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju pedofilijos byloje. Ir nors R.Jancevičius, T.Ulpio teigimu, tokiam veiksmui neprieštaravo, vėliau KPB buvo duotas leidimas tik klausytis D.Kedžio pokalbių.
Šį prokurorų žingsnį T.Ulpis pavadino klaida, kurią pripažino patys prokurorai.
Apie ginklą nesakė, bet T.Ulpis žinojo
Kodėl po esą visai nereikšmingo M.Žalimo apsilankymo taip buvo susidomėta D.Kedžiu ir pedofilijos byloje minimais asmenimis, T.Ulpis paaiškino savo smalsumu ir troškimu surasti tiesą.
„Man visa situacija nepatiko, visa apskritai. M.Žalimas buvo katalizatoriumi, kad reikia pasiaiškinti situaciją, nes man nepatiko kai grasinama per televiziją, eskaluojama, šmeižiami žmonės“, – aiškino T.Ulpis.
Paklaustas ar jam M.Žalimas minėjo, kad D.Kedys turi ginklą, T.Ulpis teigė, kad tai žinojęs iš televizijos laidų, nes esą vienoje jų matė, kaip D.Kedys rodė ginklą.
„Jis jį demonstravo televizijos laidoje, visa Lietuva tai matė“, – kalbėjo T.Ulpis, nors laida, kurioje D.Kedys mosikavo ginklu buvo parodyta praėjus maždaug dviem savaitėms po M.Žalimo atėjimo į Policijos departamentą.
Nurodė du D.Kedžio numerius
T.Ulpis, kaip ir praėjusiame teismo posėdyje liudijęs V.Račkauskas, teismui bandė įrodyti, kad nieko nežinojo ne tik apie D.Kedžio planus žudyti jam neįtikusius žmones, bet ir apie tai, kuris iš pareigūnų rinko informaciją apie galimas garliaviškio aukas, kas 2009 metų spalio 5 dieną davė nurodymą į M.Žalimo nurodytą sodo namelį nusiųsti „Aro“ pareigūnus.
„Tai buvo policijos generalinio komisaro ir jo pavaduotojų kompetencija. Niekas paslapčia palindęs po stalu nedarė“, – kalbėjo T.Ulpis.
Liudytojas taip pat nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl nuvykęs pas R.Jancevičių jis pateikė du mobiliojo telefono numerius, kurių buvo prašoma klausytis.
„Kieno antras numeris?“, – klausė T.Ulpio valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas.
„Tai galimai buvo D.Kedžio numeris, kurį man pasakė M.Žalimas“, – atsakė T.Ulpis.
„Bet jūs kito proceso (byloje, kurioje T.Ulpis buvo teisiamas su V.Račkausku, D.Sinkevičiumi, Vitalijumi Vitkovskiu ir Emilijumi Damukaičiu – Red.) aiškinote, kad M.Žalimas net nežinojo D.Kedžio telefono numerio“, – liudytojui replikavo prokuroras.
Vieni siekia išteisinimo, kiti – nuteisimo
T.Ulpis buvo paskutinis liudytojas, kurį buvo nusprendęs išklausyti teismas.
Penktadienį taip pat pasakytos baigiamosios kalbos, po kurių teismas padarė pertrauką, palikdamas laiko proceso dalyvių atsikirtimams.
Prokuroras prašo, kad E.Barauskaitė, kaip ir jos buvęs sugyventinis R.Ivanauskas būtų pripažinta kalta dėl M.Žalimo kurstymo dalyvauti žmogžudystėse bei padėjimo D.Kedžiui žudyti žmones bei nuteista realia aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.
Prokuroro teigimu, tai, kad būtent E.Barauskaitė ieškojo, kur su savo gyvenimo drauge Laura Žiliūte gyvena M.Žalimas, kad ji vežė R.Ivanauską ir D.Kedį į Vilnių, asmeniškai prašė M.Žalimo padėti garliaviškiui ir apie tai, kad D.Kedys taip pat yra Vilniuje nė žodžiu neužsiminė L.Žiliūtei, o vėliau paėmė iš D.Kedžio krepšius su jo daiktais ir perdavė juos M.Žalimui įrodo, kad ji žinojo apie planuojamas žmogžudystes ir padėjo garliaviškiui.
R.Ivanauskas ir jo gynėjai teisme įrodinėja, kad Vilniaus apygardos teismo jam skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįsta.
R.Ivanausko advokatas Arnoldas Blaževičius savo baigiamojoje kalboje daugiausia dėmesio skyrė M.Žalimo parodymams.
Esą jis juos nuolat keitė prisitaikydamas prie situacijos, kalbėjo, ką kiti norėjo girdėti ir visą tai darė tik todėl, kad nebūtų nuteistas.
„Aš tai dariau dėl dviejų priežasčių – nenorėjau būti įveltas į šią istoriją ir norėjau išgelbėti žmones“, – A.Blaževičiaus žodžius portalui lrytas.lt komentavo M.Žalimas ir pabrėžė, kad į Policijos departamentą jis nuėjo ir viską, ką žinojo papasakojo dar tada, kai nebuvo jokios istorijos su esą jo sumuštu Baltarusijos piliečiu.
Įtarimai dėl pagalbos D.Kedžiui M.Žalimui taip pat niekada nebuvo pareikšti.
