Įsigyti butą Vilniaus senamiestyje galima ir visiškai neturint pinigų.
Tai padaryti pavyko jau į aštuntąją dešimtį įkopusiems vilniečiams Virginijai Narbutienei ir Jonui Kaulinskui.
Tačiau įsigytame bute Pilies gatvėje jie negyveno nė dienos, o vėliau sulaukė kaltinimų dėl sukčiavimo bendrininkų grupėje.
Abu pensininkai tvirtina patys tapę sukčių aukomis ir dėl jų praradę ne tik įtartiną pirkinį, bet ir visą anksčiau užgyventą turtą.
Teisme – paini istorija
„Aš buvau universiteto dėstytoja, turėjau butą ir du sodo sklypus, o dabar esu sunaikinta kaip asmenybė – senatvėje likau benamė“, – „Lietuvos rytui“ guodėsi 74 metų V.Narbutienė.
Dėl savo nesėkmių ji kaltina 53 metų Aną Meško ir jos bendrininkus, bet į teisiamųjų suolą sėdo jos abi. Kad išnarpliotų buto pirkimo istoriją, Vilniaus miesto apylinkės teismui prireikė 17 posėdžių.
Įsigyti butą Pilies gatvėje V.Narbutienė nusprendė dar 2012 metais. Skelbimus sekė ir butą jai išrinko tuometė šios vilnietės verslo partnerė, anksčiau už sukčiavimą teista A.Meško.
Pirkėjos tapo draugėmis
Butu susidomėjusios moterys jo savininkams paliko gerą įspūdį. Ne kartą išsirinktame bute apsilankiusios moterys net susidraugavo su jo šeimininkais – jos buvo vaišinamos arbata ir pyragais, pasakodavo savo gyvenimo istorijas.
V.Narbutienė prisistatė buvusia universiteto dėstytoja, ji domėjosi ir virš buto esančia palėpe, kurioje planavo įkurti savo tėvų paveikslų ir skulptūrų galeriją.
Buto savininkas Valerijus Kernas bei jo sūnūs teisme tikino neturėję jokio pagrindo nepasitikėti garbaus amžiaus mokslininke, nors ji ir buvo užsiminusi, kad turi skolų, tad butą planuoja pirkti kito žmogaus vardu.
Buto savininkus moterys įtikino, kad V.Narbutienei kažkas netrukus grąžins 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų) siekiančias skolas, be to, ji teigė turinti erdvų butą ir du sodo sklypus Vilniaus Antakalnio rajone.
Butą pirko ne sau
Tačiau tuo metu po nesėkmingai susiklosčiusio bendro verslo su A.Meško V.Narbutienė jau buvo įklimpusi į skolas.
Bijodama, kad pirkinį iš karto areštuos antstoliai, ji įkalbėjo savo pažįstamą J.Kaulinską butą įsigyti savo vardu.
Nė vienas jų tokiam pirkiniui pinigų neturėjo, todėl teko imti paskolą. A.Meško netrukus surado du pinigų galinčius paskolinti vyrus, kurie taip pat buvo atvykę apžiūrėti buto.
Gauti paskolą galėjo tik J.Kaulinskas, nes į V.Narbutienės sąskaitą patekę pinigai būtų areštuoti. Į pensininko sąskaitą buvo pervesta 140 tūkstančių litų (40,5 tūkst. eurų), tačiau buto pardavėjai šių pinigų negavo.
Skolos slėgė visus
J.Kaulinskas juos iš karto išgrynino ir perdavė Jaroslavui Vilkinui, nes V.Narbutienė buvo jam skolinga.
A.Meško ir V.Narbutienės verslo partneris prašė laikinai pasinaudoti šiais pinigais, kad galėtų gauti didesnę paskolą, o tuomet sumokėti buto savininkams.
J.Kaulinskas teisme tvirtino apie tokius planus nieko nežinojęs ir manęs, kad su buto savininkais jau atsiskaityta. Kad pinigai už butą jau sumokėti, buvo nurodyta jo pirkimo ir pardavimo sutartyje, nors buto savininkas V.Kernas negavo nė euro.
A.Meško su buto savininku pasirašė dar vieną sutartį, kuria įsipareigojo už butą sumokėti per mėnesį.
Sutartį pasirašiusios moterys dar nekart svečiavosi pas buto šeimininkus, tačiau baigiantis šiam terminui susisiekti su jomis darėsi vis sunkiau. A.Meško po kurio laiko pasikeitė telefono numerį.
Teisiamųjų – per mažai?
J.Kaulinsko advokatas Dainius Židanavičius stebėjosi, kodėl pinigus iš tiesų pasiėmęs J.Vilkinas liko tik liudytojas, o jokios naudos iš šio sandėrio negavęs pensininkas teisiamas už sukčiavimą.
Advokato teigimu, sužinojęs tiesą J.Kaulinskas norėjo nuginčyti sutartį ir grąžinti įsigytą butą.
Prokurorė Valentina Strokinienė įsitikinusi, kad visa trijulė veikė kartu ir siekė bendros naudos – apgaule įgyti butą, bet atsidūrę teisme ėmė kaltinti vieni kitus.
Garbaus amžiaus kaltinamiesiems prokurorė realių laisvės atėmimo bausmių nesiūlė. V.Narbutienei ji siūlė skirti 2 metų, o J.Kaulinskui – metų laisvės atėmimo bausmę, bet jų vykdymą atidėti.
Ne pirmą kartą už pensininkų apgaudinėjimą prieš teismą stojusiai, bet teistumo išvengusiai A.Meško prokurorė taip pat siūlė skirti lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Verslas baigėsi skolomis
„Nuteisti reikia ne tik A.Meško, bet ir visą vienuolikos asmenų grupuotę, kuri pasisavino mano 2,5 milijono litų vertės turtą“, – po teismo posėdžio piktinosi V.Narbutienė.
Vilnietė pasakojo, kad 1990 metais dėstytojos darbą ji iškeitė į verslą. Kelias užsienio kalbas mokanti moteris įkūrė užsienio kalbų centrą „Poliglotas“.
Vėliau V.Narbutienė susipažino su vienu bankininku ir pradėjo teikti konsultacijas dėl paskolų gavimo. Partneriui išėjus į kitą bendrovę, ji susipažino su A.Meško ir tęsė panašią veiklą. Kartu su jomis dirbo ir J.Vilkinas.
V.Narbutienė tvirtino, kad dirbdama su jais prarado visą savo turtą, įklimpo į skolas ir atsidūrė gatvėje.
Kai antstoliai pardavė jos butą, V.Narbutienė išsinuomojo mažesnį, tačiau neįstengė susimokėti ir už jį, nes dalis pensijos buvo išskaičiuojama už skolas.
Neišsaugojo tėvų palikimo
„Kai už butą susikaupė 1400 litų (405 eurų) skola, buvau išstumta į gatvę tik su portfeliu ir lietpalčiu“, – pasakojo vilnietė.
Jai labiausiai gaila bute likusios ir nežinia kur atsidūrusios jos tėvų 150 paveikslų ir skulptūrų kolekcijos: „Ten liko tėvų laiškai, fotoalbumai ir vaikystės prisiminimai, o aš ruošiausi parašyti knygą.“
Ilgiau nei metus po nakvynės namus bei reabilitacijos ligonines klajojusi pensininkė susipažino ir apsigyveno pas vilnietę Galiną Šimanovič.
Šios vilnietės draugystė su A.Meško baigėsi taip pat kaip V.Narbutienės – verslas žlugo, o namas buvo parduotas varžytynėse. Šiame teisme G.Šimanovič buvo apklausta kaip liudytoja, bet jau yra suradusi 25 nukentėjusiuosius ir parašiusi pareiškimą prokuratūrai.
Spėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju
Sankt Peterburgo parapsichologijos akademiją baigusi ir įtikinėti žmones sugebanti A.Meško prieš keletą metų buvo teisiama kartu su G.Kulikauskiene, dar vadinama „aferiste su rožiniu“.
Itin religingomis moterimis prisistačiusios vilnietės iš pensininkų išviliojo apie pusę milijono litų (144 810 eurų). G.Kulikauskienė Vilniuje ieškojo 1995–2002 metais dirbusių pensininkų, gavusių kompensacijas už mažesnes pensijas.
Pelningu atlygiu už paskolintus pinigus susigundę gyventojai jai skolindavo nuo 50 iki 100 tūkstančių litų (14–28 tūkst. eurų), bet jų nebeatgavo. Dideles sumas pasiskolinusi moteris pradingdavo.
G.Kulikauskienė šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o A.Meško teistumo išvengė susitaikiusi su nukentėjusiuoju.
