FNTT pranešė, kad viena iš įmonių darbuotojams mokėjo simbolinius atlyginimus, o taksi vairuotojai, neapskaitę iš keleivių gautų pajamų, kas savaitę už taksi dispečerinės paslaugas įmonei turėjo mokėti vadinamąjį abonentinį 35 eurų mokestį, kuris oficialiai apskaitomas nebuvo.
Teigiama, kad vidutiniškai vienoje bendrovėje dirbo 47, kitoje – 45 darbuotojai. Nors su jais viena iš bendrovių buvo sudariusi sutartis, tačiau oficialiai mokėjo tik simbolinį atlyginimą.
Vairuotojai algą išsimokėdavo patys – iš keleivių surinktų pinigų. Iš šių lėšų buvo dengiamos kuro ir kitos eksploatacinės automobilių išlaidos, jokia apskaita nebuvo tvarkoma. Beje, vairuotojai vienoje iš bendrovių buvo įdarbinti, tarkime, 0,25 etato, daugeliui jų bendrovė fiksuodavo pravaikštas arba įrašydavo, kad jie ilgą laiką serga.
FNTT teigimu, įmonių buhalterijose 2011 ir 2012 metais nebuvo apskaitytas kuro įsigijimas ir jo sunaudojimas, nefiksuotas taksi automobilių draudimas ir kitos eksploatacinės išlaidos, nepildyti ir nesaugoti taksi automobilių kelionės lapai, nefiksuoti techniniai (spidometro, taksometro) parodymai, nebuvo duomenų apie kelionių maršrutus ir taksi automobilių ridą, nerodytos gautos įplaukos pagal taksi automobilių taksometro parodymus, netinkamai apskaityti
taksi kelionės kvitai.
Įtariama, kad šešėlinis verslas buvo vykdomas įmonės direktoriais įdarbinus jose dirbančius vairuotojus. Pavyzdžiui, vienai iš bendrovių kurį laiką vadovavo ir 22-ejų metų jaunuolis, ir įmonės administratorė. Ilgą laiką viena iš įmonių skelbėsi Vilniaus mieste teikianti paslaugas pigiausiai.
Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra pareikšti 4 asmenims. Vieno iš jų 183 tūkst. eurų vertės turtas yra areštuotas.
