Už žiaurų mažametės lietuvės nužudymą 18 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas D.Lukoševičius vis dar nepripažįsta savo kaltės.
Vyras apskundė jį įkalinusį nuosprendį ir siekia išteisinimo. 34 metų lietuvis apeliaciniame skunde rašo, kad laisvės atėmimo bausmė jam buvo skirta nepagrįstai, nes M.Sviglinskajos, kurią mylėjo lyg tikrą savo dukrą, jis nežudė.
Laukia ginčas dėl DNR
D.Lukoševičiaus advokatas Osmundas Sandlandas tvirtino, kad byla turi būti persvarstyta iš esmės – teismas turės atsakyti, kaip D.Lukoševičiaus DNR pateko ant mergaitės kūno.
Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas ant M.Sviglinskajos kūno rastą D.Lukoševičiaus DNR vertino nukentėjusios naudai ir visiškai neatsižvelgė į jo kliento paaiškinimus, kad jo kūno dalelių buvo galima rasti visame bute, nes jis ilgą laiką gyveno su K.Sviglinskaja. Vyras iš buto išsikraustė likus penkioms savaitėms iki Monikos mirties.
Teisme patyrė patyčių
Neabejojama, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vienintelės dukters netekusiai M.Sviglinskajai kainuos nemažai nervų, o save apginti bandantis D.Lukoševičius iš jos tyčiosis lygiai taip pat, kaip tyčiojosi pirmosios instancijos teisme.
Ciniškas žudikas moterį ne kartą buvo pravirkdęs (po kandžių D.Lukoševičiaus replikų ji ne kartą paliko teismo salę) ir net bandė K.Sviglinskają apkaltinti, esą ji pati nužudė savo dukterį.
„Aš – ne žudikas. Čia turi stovėti kitas žmogus, ne aš. Svarbiausias klausimas – kas nuėmė diržą nuo mergaitės kaklo“, – teisme užuominomis svaidėsi D.Lukoševičius ir į savo žodžius sulaukė audringos K.Sviglinskajos reakcijos: „Gyvulys.“
Pernai liepos 25 dieną Bergeno teisme išgirdusi, kad D.Lukoševičius siunčiamas ilgiems metams už grotų ir mažiausiai dešimtmetį negalės prašyti malonės, K.Sviglinskaja džiaugėsi, kad jos vaiko žudikas pagaliau sulaukė pelnytos bausmės.
Ji sakė, kad nuo tos minutės, kai rado dukrą kabančią ant durų rankenos, jautė, jog ją nužudė D.Lukoševičius, ir nuosprendis tai tik patvirtino.
Iš pradžių įtarė savižudybę
Negyva M.Sviglinskaja buvo rasta 2011 metų lapkričio 14 dieną. Ji buvo pakarta savo namuose ant durų rankenos.
Norvegijos policija ilgą laiką tvirtino, kad mergaitė nusižudė. Tai, kad iš K.Sviglinskajos namų dingo papuošalai, Monikos telefonas, kad jos buto durų stiklas buvo išdaužtas, o virtuvėje išbarstyti prieskoniai, policijos, regis, nedomino.
Byla atnaujinta tiktai po dvejų metų. Atlikus išsamesnį tyrimą buvo rasta ne tik daug tyrėjų paliktų spragų, bet ir nustatyta, kad ant M.Sviglinskajos kūno ir drabužių yra D.Lukoševičiaus DNR.
2014 metų spalio 20 dieną įtariamas žudikas, su kuriuo K.Sviglinskaja susipažino internete ir kurį laiką gyveno, buvo suimtas ir pernai stojo prieš teismą.
Grasino ir terorizavo
Teisme nužudytos mergaitės motina pasakojo, kad D.Lukoševičius jai iškart pasirodė keistas, bet tai nesutrukdė jo pasikviesti gyventi į savo namus.
Šeiminis K.Sviglinskajos ir D.Lukoševičiaus gyvenimas nebuvo ramus. Pora nuolat konfliktuodavo dėl pinigų, nes vyras neturėjo nuolatinio darbo.
Be to, K.Sviglinskaja įtarė, kad D.Lukoševičius jai siuntinėjo grasinamąsias žinutes ir reikalavo sumokėti 38 tūkstančius kronų (apie 4000 eurų), todėl jį išvijo iš namų.
Įtariama, kad į K.Sviglinskajos namus D.Lukoševičius įsiveržė norėdamas juos apiplėšti, tačiau jam sutrukdė Monika, kuri tą dieną sirgo ir liko namuose. Todėl jos buvo atsikratyta kaip nereikalingos liudytojos.
Po mergaitės mirties D.Lukoševičius toliau terorizavo K.Sviglinskają. Jis socialiniame tinkle pasivadino svetimu vardu ir buvusiai draugei rašė žinutes, kuriose teigė žinantis, kas nužudė jos dukterį, net teigė girdėjęs garso įrašą, kuriame užfiksuotas žudomos Monikos klyksmas.
