Kunigų pedofilijos auka save vadinantis ir už netinkamą tyrimą iš valstybės daugiau nei pusės milijono eurų reikalaujantis pasvalietis Dainius Černas pareiškė, kad jį prievartavo ne tik Panevėžio monsinjoras Juozapas Antanavičius.
Vakar Vilniaus miesto apylinkės teisme 42 metų vyras užsiminė, kad prieš jį prievartą naudojęs J.Antanavičius turėjo bendrininką, apie kurį pareigūnams jau yra pasakojęs per apklausą.
Negali pamiršti grasinimo
Po teismo posėdžio D.Černas „Lietuvos rytui“ pasakojo J.Antanavičiaus seksualinę prievartą patyręs du kartus, bet antrąjį kartą dvasininkas namuose buvo ne vienas. Vyrai vienas kitą esą ragino prievartauti jaunuolį.
„Tas vyras darė tą patį, ką ir J.Antanavičius: kumščiais daužė man į galvą ir rėkė. Kai aš bandžiau ištrūkti iš tų namų, jie šaukė: „Kur bėgi, k...a? Tylėk, k...a, nes mes tave užmušime ir pakarsime sode. Šešis jau užmušėm, tu būsi dar vienas“, – prisiminė D.Černas.
Jo teigimu, tai vyko 1992 metais – tuomet D.Černui neseniai buvo sukakę 18-a, o J.Antanavičiui buvo 62 metai.
Šiuo metu Danijoje gyvenantis D.Černas nežino, kas galėjo būti J.Antanavičiaus bendrininkas. Dabar vyras jo gal net neatpažintų.
„Galbūt jis iki šiol dirba prokuratūroje ar policijoje, nes stebina toks aršus prokuratūros puolimas prieš mane“, – svarstė D.Černas.
Pažįsta daugiau aukų
Pasvalietis sunkiai tramdė emocijas ir teisme sakydamas baigiamąją kalbą.
Pavadinęs J.Antanavičių policijos sielovadininku, D.Černas stebėjosi, kaip policijoje galėjo dirbti vaikų prievartautojas.
Jis įsitikinęs, kad nuo J.Antanavičiaus yra nukentėję ir daugiau nepilnamečių. Vieną jų teigė net pažįstantis, bet dėl privatumo negalintis atskleisti jo tapatybės.
„Aš žinau, kad net kai kurie Panevėžio policijos pareigūnai savo vaikams neleisdavo eiti pro J.Antanavičiaus namus, nes jis buvo neprognozuojamas“, – sakė D.Černas.
Siūlė patikrinti psichiką
Į policiją šis vyras kreipėsi praėjus daugiau nei dešimčiai metų po galimos pedofilijos, bet netrukus pats tapo įtariamuoju – pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų J.Antanavičiui.
„Man tai atrodė kaip absurdo teatras.
Atrodė, kad bendrauju su psichikos ligoniais, kurie vilki policijos uniformas“, – tyrimo pradžią prisiminė D.Černas.
Bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas jam pačiam norėjo skirti psichiatrijos ekspertizę, bet jis pateikė Danijos ekspertų išvadas, kad yra sveikas.
„Todėl prašau užsičiaupti visus ligotus asmenis, kurie abejoja mano psichikos sveikata. Ir visai nesvarbu, ką jie vilki – sutaną ar policijos uniformą“, – rėžė pasvalietis.
Kunigą išgąsdino laiškai
Pinigų iš valstybės D.Černas reikalauja ne dėl dvasininkų, o dėl policijos pareigūnų ir prokurorų veiksmų.
Jis bando įrodyti, kad ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai iš Panevėžio vyskupijos neteisėtai gavo elektroninių laiškų, kurie ir privertė sunerimti monsinjorą J.Antanavičių.
Dėl grasinimų ir turto prievartavimo dvasininkas 2010 metų kovą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Prokuroras Vytenis Kasparavičius įsitikinęs, kad monsinjoro pareiškimą gavę kolegos turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pradėti tyrimą, nes iš J.Antanavičiaus buvo reikalaujama 6 milijonų litų ir užuominomis grasinama susidoroti.
Pedofilus siūlė užkasti
Dalį laiškų prokuroras nutarė paviešinti teismo posėdyje.
„Aš jį aplankysiu Kalėdų rytą, tada kvieskite greitąją, jei jos dar reikės“, – rašoma viename laiške.
„Ką manote, jei iškastume griovį ir visus pedofilus užkastume. Ir jokio kryžiaus. Ekskavatorių galiu paskolinti.“
„Danijos laikraščiai rašo, kad praeivis užpuolė kunigą. Gal tai buvau aš, nes jis labai panašus į J.Antanavičių.“ Tai ištraukos iš kitų laiškų.
D.Černas tik dabar pripažino, kad buvo trejus metus į Panevėžio vyskupijos elektroninį paštą plaukusių laiškų autorius.
J.Antanavičiaus namą jis vadino viešnamiu, reikalavo jį parduoti ir atlyginti žalą.
Laiškuose netrūko necenzūrinių žodžių ir siūlymų kunigą iškastruoti.
Viename laiškų D.Černas įspėjo, kad kreipsis į žurnalistus: „Žaidimas tik prasideda.“
Sudomino monsinjoro namas
„D.Černas žaidžia toliau, tik kažin ar valstybė turi mokėti už jo žaidimus“, – piktinosi prokuroras V.Kasparavičius. Jo nuomone, tai – ne pedofilijos byla, valstybei ieškinį pateikęs vyras gina ne visų nukentėjusiųjų, o išimtinai savo turtinius interesus.
Toks įspūdis prokurorui tik sustiprėjo išgirdus D.Černo advokato Jono Butkaus siūlymą pasidomėti, kam garbaus amžiaus sulaukęs J.Antanavičius užrašė savo namą ir vertingą paveikslų kolekciją.
Vėliau J.Butkus paaiškino norėjęs sužinoti, ar tik ne dėl šių turtų Bažnyčia taip gina į pedofilijos skandalą įsivėlusį dvasininką.
Stebina ieškinio dydis
D.Černas iš viso iš valstybės reikalauja 621 tūkstančio eurų. Vien advokato paslaugos esą jam kainavo 36 tūkstančius eurų.
Prokuroras pažymėjo, kad tai – kelias dešimtis kartų didesnis honoraras, nei paprastai už panašias paslaugas advokatams mokama Lietuvoje.
Panašios sumos D.Černas iš valstybės reikalauja ir per Danijos teismą – esą žalą jis patyrė gyvendamas šioje šalyje.
Kai Lietuvos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo, D.Černas Danijoje studijavo inžineriją. Kad užsienyje gyvenantis įtariamasis nesislėptų, pareigūnai paėmė jo dokumentus ir įpareigojo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Gyventi su motina – trauma
Šie apribojimai truko kelis mėnesius, bet D.Černas studijų nebetęsė net nutraukus tyrimą dėl įrodymų stokos. Jis teigė nenorėjęs mokyklos vadovams aiškinti, kokia byla buvo tiriama.
D.Černas tikino dėl to praradęs galimybę Danijoje padaryti karjerą, be to, dėl užsitęsusio tyrimo metus nedirbo ir senatvėje gali gauti mažesnę pensiją.
Tuometį studentą labiausiai įskaudino pareigūnų nurodymas visą tyrimo laiką gyventi Pasvalyje su motina. Taip esą jį buvo bandoma palaužti psichologiškai, kad vėliau būtų galima pripažinti, jog jis nesveikos psichikos.
Toks pareiškimas pribloškė prokurorą: „Skundas, kad gyvenimas su motina sukėlė didžiulę moralinę žalą, kertasi su mūsų visuomenės moralės normomis.“
