Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 48 metų A.Drižius yra kaltinamas piktnaudžiavimu, šmeižimu ir mirusiųjų atminimo paniekinimu.
Ne kartą teistas ir net 24 kartus administracine tvarka baustas A.Drižius į teisiamųjų suolą sės dėl savo portale ir laikraštyje spausdintų, kaip teigiama, šmeižikiškų straipsnių, kuriuose V.Milinis buvo kaltinamas grasinęs nužudyti žmogų, o jo tėvas, buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, tariamai slėpė savo įsūnio blogus darbus ir buvo jo „stogas“.
Į teismą A.Drižių atvedusi istorija prasidėjo prieš daugiau kaip keturis metus. 2012 metų rugsėjį savo laikraštyje, kurio ir redaktoriumi ir direktoriumi yra jis pats, A.Drižius išspausdino interviu su kauniečiu Algimantu Rėkliu.
Interviu A.Rėklys teigė, kad likus keliems metams iki V.Milinio mirties, jam teko susidurti su tuomet dešimtoku Vaidu ir šis jam pradėjo grasinti pistoletu. A.Rėklys teigė, kad dėl pasikėsinimo nužudyti parašė pareiškimą policijai, tačiau A.Milinis esą sutvarkė šį reikalą – jo įsūniui įtarimai nebuvo pareikšti, o jam, A.Rėkliui, gyvenimas esą buvo sugadintas, jo verslas sužlugdytas.
Nepatikrinęs A.Rėklio pasakojimo ir neišklausęs nei vieno iš Milinių šeimos, A.Drižius išspausdino šmeižikišką straipsnį.
Matyt, pats juo buvo labai patenkintas, todėl netrukus atsirado ir istorijos apie tariamai baisų jaunuolį tęsiniai. Juose A.Drižius teigė, kad V.Milinis yra pedofilas Aidas, kurio ieškojo Drąsius Kedys, todėl ir buvo nužudytas.
Taip pat jis nužudytą jaunuolį savo straipsniuose vadino narkomanu, kuris ne kartą buvo įsivėlęs į kriminalines istorijas. Dėl to esą jo nuotrauka ir buvo policijos duomenų bazėje, kaip nusikaltimą padariusio ieškomo asmens.
A.Drižius net nepasivargino pasitikslinti, kad toje bazėje yra visų Lietuvos gyventojų, turinčių pasus ar tapatybės kortelės nuotraukos ir duomenys.
Dėl apie jos šeimą platinamo šmeižto M.Milinienė kreipėsi į prokuratūrą bei Žurnalistų etikos inspektorių, kuris pripažino, kad savo straipsniuose A.Drižius pažeidė žurnalistų etikos kodeksą ir liepė išspausdinti paneigimą.
Paneigimą A.Drižius išspausdino, jį nukopijavęs išsiuntė Inspektoriui bei jį iškart ištrynė ir toliau rašė panašius straipsnius.
A.Drižius dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino. Jis aiškino, kad galvojo, jog A.Rėklys jam pasakoja tiesą, o dėl to, kad kalbėjo nesąmones, esą kaltę turi prisiimti ne jis, o jo pašnekovas.
Inžinieriumi ir bioenergetiku save vadinantis A.Rėklys savo kaltę tai pat neigė ir duoti išsamius parodymus atsisakė.
Informaciją iš medžių ir akmenų tariamai gaunantis kaunietis anksčiau yra ne kartą turėjęs reikalų su psichiatrais, todėl tyrėjai suabejojo jo psichine būsena ir skyrė stacionarinę psichiatrinę ekspertizę.
Sužinojęs, kad bus tiriamas, A.Rėklys dingo ir yra ieškomas iki šiol, todėl jo atžvilgiu byla išskirta. Tyrėjų duomenimis A.Rėklys slapstosi Islandijoje.
A.Drižius teisme turės pasiaiškinti dėl penkių nusikalstamos veikos epizodų – trijų dėl piktnaudžiavimo bei po vieną dėl šmeižto ir mirusiųjų atminimo paniekinimo.
Kadangi A.Drižius yra vienintelis savo laikraščio ir portalo vadovas, kuris turi prisiimti visą atsakomybę už spausdinamus straispnius, jis byloje yra prilyginamas valstybės tarnautojui.
Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti Marija ir Albertas Miliniai bei jų du vaikai – nepilnametis sūnus ir JAV šiuo metu gyvenanti dukra Simona.
Dėl V.Milinio ir jo šeimos narių šmeižto A.Drižius buvo teisiamas 2013 metais. Tąkart jis į teisiamųjų suolą sėdo su kriminologe save vadinusia Rūta Gajauskaite.
R.Gajauskaitė buvo pripažinta kalta dėl šmeižto, o A.Drižiui pavyko išsisukti. Jis teisme aiškino, kad labai pasitikėjo R.Gajauskaite, todėl spausdindavo jos straispnius net jų neskaitęs.
