Teisininkė teigia, kad dėl atleidimo jos atžvilgiu atsirado
įžeidžiančių nuomonių, esą ji dengė pedofilus, dėl to ji
patyrė viešą pažeminimą, nerimavo dėl šeimos saugumo.
Generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
G.Ročienė buvo atleista 2009 metų spalį tuometinio generalinio
prokuroro Algimanto Valantino sprendimu.
2014 metų gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
konstatavo, kad prokurorė padarė pažeidimų tarnyboje, tačiau
atleidimas iš tarnybos yra per griežta nuobauda.
Šiuo sprendimu Generalinė prokuratūra buvo įpareigota
sumokėti G.Ročienei darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos
laiką. Vietoj atleidimo G.Ročienei skirtas papeikimas.
Šiuo metu G.Ročienė dirba Kauno apygardos prokuratūros Kauno
apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokurore.
„Atpirkimo ožys buvau“, – antradienį teisme sakė
G.Ročienė. Ji teigė, kad prokuratūra jos atleidimu norėjo
pateisinti savo neveiklumą.
Ji sakė, kad dirbdama prokuratūrai buvo jai lojali, todėl
lojalumo tikėjosi ir iš prokuratūros.
„Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms institucija spjovė į
žmogų“, – sakė prokurorė. Ji sakė, kad po atleidimo negalėjo
rasti geriau apmokamo darbo, jos šeimoje auga trys vaikai.
Generalinės prokuratūros atstovas Olegas Lago teismui sakė, kad
pareiškėjos emociniai išgyvenimai kilo jos pačios veiksmų.
„Pačios pareiškėjos veikmai atliekant pareigas ir buvo
priežastis neigiamų jos emocijų. Įstatymai nedraudžia skirti
griežčiausios nuobaudos, teismas tik nuobaudą sušvelnino“, –
sakė O.Lago.
Jis sakė, kad prokurorei jau sumokėta už priverstinę
pravaikštą, o dabar prašoma suma už neturtinę žalą yra
neadekvati.
Sprendimas šioje byloje skelbiamas gruodžio 12 dieną.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs
teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų
nužudyta Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad
žmogžudystes įvykdė Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę
leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei
šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą.
J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi
teismai A.Ūsą išteisino.
A.Ūso byloje G.Ročienė buvo apklausta liudytoja. Ji pasakojo,
kad dalyvavo dviejose tariamai tvirkintos mergaitės apklausose pas
ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat pateikė įtarimus A.Ūsui.
Pasak jos, antrosios mergaitės apklausos prireikė, nes iš D.Kedžio
gauta duomenų apie galimą seksualinį prievartavimą.
Kadangi vaikas buvo mažas, prokurorė norėjo kuo greičiau jį
apklausti, žinodama, kad tokiais atvejais vaikui geriausia pabūti
neutralioje aplinkoje. Kolegos prokurorai jai nurodė Vaiko raidos
centrą Vilniuje. Tai ketinta pasiūlyti mergaitės tėvui D.Kedžiui,
tačiau iš karto jo surasti nepavyko. Vėliau atvykęs į apklausą
jis neigiamai priėmė žinią apie dukters apgyvendinimą Vaiko
raidos centre. Paskui su kažkuo pasitaręs pareiškė prokurorei, kad
jai jokių parodymų neduos ir nieko nepasirašys.
Pasak G.Ročienės, po siūlymo vežti vaiką į Raidos centrą
pasipylė skundai, o patį D.Kedį būdavo sunku pasikviesti į
apklausą.
