„Galima tvirtai teigti, kad tokia nusikalstama Darbo partijos
veikla pavojinga ne tik dėl to, kad padarė turtinę žalą
valstybei, bet visų pirma tokia partijos veikla kėlė grėsmes
valstybei ir visuomenei, sunkias pasekmes kėlė visai politinei
sistemai“, – pirmadienį per Aukščiausiojo Teismo posėdį sakė
prokuroras.
Aukščiausiasis Teismas tęsė proceso dalyvių kasacinius
skundus Darbo partijos byloje, baigta klausyti prokuroro kalba.
Pasak S.Versecko, akivaizdu, kad Darbo partija, gaudama nelegalių
lėšų iš neteisėtų šaltinių, nesąžiningai elgėsi prieš
kitas partijas, tai galėjo turėti įtakos 2004 metais vykusių Seimo
rinkimų rezultatams.
Per šiuos rinkimus Darbo partija gavo 39 mandatus – daugiausiai
iš visų partijų.
Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs Vilniaus apygardos
teismas 2013 metų liepą nuosprendžiu yra konstatavęs, kad Darbo
partija nuolat gaudavo pajamas, kurias slėpė, pajamų šaltinius
įvardijo kodais, o neteisėtos pajamos nebuvo deklaruojamos
valstybės institucijoms. Tokiais veiksmais buvo slepiami partijos
rėmėjai, išvengta finansuotojų kontrolės. Taip pat nustatyta, kad
iš neoficialių lėšų 2004 metais finansuota dalis rinkimų
kampanijos.
Prokuroro vertinimu, kadangi pajamų šaltiniai buvo sąmoningai
slepiami, tai leidžia daryti išvadą, kad lėšos gautos iš
neteisėtų šaltinių. S.Verseckas taip pat pažymėjo, kad partijos
neteisėtai gautų lėšų dalis buvo gerokai didesnė už teisėtai
gautų lėšų dalį.
Kaip pavyzdį prokuroras nurodė, kad 2006 metais Darbo partija
deklaravo 1 mln. litų išlaidų, tačiau nuslėpė apie 5 mln. litų
pajamų ir beveik tiek pat pajamų bei išlaidų.
Prokuroras tvirtino, kad švelnesnes bausmes Darbo partijos byloje
skyręs ir atmetęs kaltinimus dėl sukčiavimo Apeliacinis teismas
nesivadovavo susiformavusia teismine praktika. S.Versecko manymu,
teismas, palikdamas nenagrinėtus „Sodros“ ir Valstybinės
mokesčių inspekcijos ieškinius, padarė esminius Baudžiamojo
proceso kodekso pažeidimus.
S.Verseckas sako, kad padarytus pažeidimus ištaisyti galima tik
bylą grąžinus iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.
Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją
Viktorą Uspaskichą, tuometinį parlamentarą Vytautą Gapšį ir
buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl
apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas
3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.
V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei
teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.
Aukščiausiajam Teismui taip pat pateikti juridinio asmens Darbo
partijos atstovo buvusio pirmininko Valentino Mazuronio, Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento
direktoriaus Mariaus Žemgulio, nuteistųjų V.Uspaskicho, V.Gapšio
ir M.Liutkevičienės kasaciniai skundai.
Bylą nagrinėja mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir
Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija, susidedanti
iš teisėjų Viktoro Aiduko, Rimos Ažubalytės, Tomo Šeškausko,
Armano Abramavičiaus, Olego Fedosiuko, Birutės Janavičiūtės ir
Sigitos Rudėnaitės.
„Šioje byloje keliamas teisės taikymo klausimas dėl
reorganizuoto juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, civilinio
ieškinio, dotacijos sprendimo gali būti reikšmingas teismų
praktikai tiek baudžiamosiose, tiek ir civilinėse bylose“, –
teigiama teismo nutartyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bus galutinė ir
neskundžiama.
Bylos duomenimis, 2004-2006 metais į oficialią Darbo partijos
buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7
mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln.
265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto,
įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
Generalinė prokuratūra siekia, kad „darbiečiai“ būtų
nuteisti ne tik dėl „juodosios buhalterijos“, bet ir dėl
sukčiavimo, kad baudžiamoji atsakomybė būtų pritaikyta ne tik
minėtiems asmenims, bet ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai,
nepaisant to, kad ji buvo reorganizuota.
